Ar Širvintų rajone bus branduolinis kapinynas?

Anna Kuznecovienė ir Saulius Voveris

LSDP frakcijos Širvintų rajono savivaldybės taryboje nariai

  Prasidėjus konsultacijoms dėl vietos parinkimo giluminiam radioaktyvių atliekų atliekynui, kuriame būtų saugomos Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos metu susidariusios panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyvios atliekos, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai įregistravo Radioaktyvių atliekų tvarkymo įstatymą. Juo Seimo narys Linas Jonauskas siūlo pirmiausia ieškoti galimybių branduolines atliekas saugoti užsienio valstybėje.

Šiuo metu radioaktyvių atliekų atliekynui yra numatytos ir potencialios vietos, esančios Širvintų rajone.

Mes, Širvintų rajono savivaldybės tarybos nariai Anna Kuznecovienė ir Saulius Voveris, teigiame, kad prasidėjusios konsultacijos neramina vietos gyventojus.

Širvintų rajone yra atrinktos net trys potencialios vietos, kuriose galėtų būti įrengiamas radioaktyvių atliekų giluminis atliekynas. Jau dabar sulaukiame nerimo iš rajono gyventojų. Manome, kad atliekyno atsiradimas Širvintų rajone padarys didelę žalą vietos patrauklumui tarp miesto svečių, turistų, pakenks žemės ūkio produkcijos iš mūsų krašto pardavimui. Taip pat nėra garantijos, ar saugyklos tikrai padės apsaugoti mūsų aplinką ir žmonių sveikatą. Tikrai nesutiksime dėl radioaktyvių atliekų atliekyno įrengimo mūsų rajone. Branduoliniam kapinynui mūsų rajone tikrai ne vieta.

Įstatymo iniciatorius socialdemokratas, Seimo narys Linas Jonauskas mano, kad Vyriausybė pirmiausia turėtų ieškoti radioaktyvių atliekų saugojimo galimybių užsienyje, o ne vienoje iš savivaldybių.

„Man tikrai nesuprantama, kodėl reikia vežioti Ignalinos atominės elektrinės branduolines atliekas į kitas savivaldybes, kodėl net nebandoma ieškoti alternatyvų. Dar daugiau – Ignalinos atominės elektrinės atstovai teigia, kad tai yra vienintelė išeitis, nors šiuo metu galiojantys įstatymai yra numatę ir tokių atliekų išvežimą bei saugojimą kitoje valstybėje, todėl ir registravome įstatymo projektą, kuriuo būtų aiškiai numatytas prioritetas pirmiausia ieškoti saugojimo galimybių užsienyje, o tik jų neradus galvoti apie sprendimą, kuris nekeltų neigiamo poveikio Lietuvos gyventojų sveikatai ir aplinkai“, – teigia L. Jonauskas.

Parlamentaras mano, kad galimybių bendradarbiauti radioaktyvių atliekų saugojime užsienio valstybėse gali atsirasti vis daugiau.

„Vis daugiau valstybių, uždarančių atomines elektrines, susidurs su poreikiu kurti giluminius, ilgalaikius radioaktyvių atliekų atliekynus. Suomija šiuo metu baigia įrengti pirmąjį ilgalaikį geologinį atliekyną. Radioaktyvios medžiagos jame bus talpinamos 400 metrus po žeme ir privalės išlikti 100 000 metų, nes tik tada radioaktyvus kuras nebekels pavojaus aplinkai ir žmogaus sveikatai. Kodėl neieškome dvišalio bendradarbiavimo? Finansus, kurie būtų skirti įrengti giluminį radioaktyvių atliekų atliekyną Lietuvoje, geriau skirti radioaktyvių atliekų išgabenimui ir saugojimui užsienio valstybėse, kurioje gamtinis karkasas ir geologiniai parametrai yra tinkamesni ilgalaikiam radioaktyvių atliekų saugojimui“, – teigia jis.

Šiuo metu radioaktyvių atliekų atliekynui yra parinktos potencialios vietos, iš kurių, po tyrimų, planuojama atrinkti vieną. Devynios tokios vietos yra Zarasų rajone, po aštuonias – Alytaus ir Vilniaus rajonuose, po septynias – Ignalinos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Varėnos rajonuose. Penkios vietos atrinktos Lazdijų ir Molėtų, po tris – Elektrėnų, Šilutės, Širvintų, Tauragės, Vilkaviškio rajonuose, po dvi – Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Prienų, po vieną – Druskininkų, Pagėgių ir Kalvarijos, Anykščių, Kaišiadorių, Kauno, Rokiškio bei Ukmergės rajonuose.

Giluminio atliekyno vieta turėtų būti parinkta iki 2047 metų.

1983–2009 Lietuvoje eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę ir nuo 2010 m. vykdant jos eksploatavimo nutraukimą susidarė didelis kiekis panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų. Numatomas branduolinio kuro ir kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų kiekis, kuris turės būti patalpintas į giluminį atliekyną – 2416 tHM (tonų sunkiųjų metalų) panaudoto branduolinio kuro bei apie 10 tūkst. tonų kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų.

Vyriausybės patvirtintoje 2021–2030 m. branduolinių objektų ir radioaktyvių atliekų tvarkymo plėtros programoje numatyta, kad Lietuvoje ilgaamžės radioaktyviosios atliekos yra saugomos laikinose saugyklose, o jų eksploatavimo laikui pasibaigus, galutinai apdorotos ilgaamžės radioaktyviosios atliekos turės būti perkeliamos į giluminį atliekyną. Šiuo metu planuojama, kad toks atliekynas bus pastatytas ir pradėtas naudoti 2068-aisiais.