Išgelbėkim Kernavės Lietuvėlę

Tikriausiai Lietuvoje nėra žmonių, kurie nebūtų girdėję apie mūsų senutę, žilagalvę, pirmąją Lietuvos sostinę, sostinių močiutę – Kernavę. Ją pamėgo ir gausiai lanko ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir atvykstantieji žmonės ir iš viso pasaulio – apie ką liudija septynios pilnos prirašytos didžiulės svečių – lankytojų knygos, esančios Kernavės parapijos muziejuje „Trys Lietuvos širdys“ ekspozicijoje. Savo darbais naujam gyvenimui Kernavę prikėlė dar 1979 m. naujai paskirtas Kernavės klebonas, mons. Česlovas Krivaitis, ilgus tarybinius metus dirbęs Vilniaus arkivyskupijos valdytoju, t.y. ėjęs vyskupo pareigas. Jo darbams išvardinti reikėtų labai daug laiko, o visų darbų aprašymui – daug popieriaus. Be to, tik atvažiavus į mūsų sostinę, paėjėjus bažnyčios link ir be paaiškinimo galime grožėtis monsinjoro darbais.
Čia norėtųsi stabtelti ties įamžintais netolimos praeities simboliais, kurių mūsų parapijos namų – klebonijos kieme yra ne vienas. Tai gražiai išaugęs, plačiašakis Lietuvos Atgimimo Ąžuolas, pasodintas tuo pat metu, net tą pačią valandą, kai Vilniuje ant Tauro kalno Pirmojo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimo dalyviai sodino ąžuolyną – 1988 m. spalio 20 d. 18 val. Gal ir ne kuklu prisipažinti, kad tas darbas teko, jau dabar A+A seselei vienuolei Onutei Sturonaitei iš Panevėžio Marijos Tarnaičių kongregacijos ir man Kristaus Karaliaus merginų diakonių kongregacijos ses. Irenai Valaitytei. Dar ir šiandien labai gyvi prisiminimai, kai mes abi, nešdamos rankose – viena kastuvėlį, kita radio aparatuką, kad gink Dieve, nepraleistume nei vieno žodžio iš Sąjūdžio suvažiavimo. Be to jautėme didelę atsakomybę, kad netoli miškelyje rastume tinkamą ąžuoliuką, kad spėtume jį parsinešti ir pasodinti laiku, o svarbiausia, kad jis prigytų… Kiemo centre, ant kalniuko puikuojasi senoji Jeruzalė – mūsų tikėjimo lopšys, su keturiomis monoteistinėmis šventyklomis, pažymint 3000 metų jos įkūrimą. Iš vakarų pusės, po Kapo bažnyčia yra įrengtas Kristaus kapas, angelai skelbia „Kristus tikrai prisikėlė“.

Visai šalia vandens baseinėlio yra pastatyta Lurdo grota, minint 2000–jį Marijos gimtadienį. Čia gegužės mėn. , esant geram orui, vyksta Gegužinės pamaldos, skirtos Švč. Mergelės Marijos garbei. Dar liko ir daugiau neišvardintų simbolių, įrengtų parapijos namų kieme. Labai kviečiame apsilankyti Kernavėje, pamatyti ir pasidžiaugti jais vietoje. Tik labai prašome iš anksto susitarti telefonu 068152522 (s. Irena) ar parašyti laiškelį /irena.valaityte@gmail.com/.

Didžiausias ne tik mūsų, bet ir visos Lietuvos, pasididžiavimas buvo vandens baseinėlis, turintis LIETUVOS žemėlapio kontūrus. Šis prūdelis atsirado tuo metu, kai visa Lietuva, gausiuose Atgimimo mitinguose skandavo LIETUVA, LIETUVA, LIETUVA… Kaip tik dėl to, amžinos atminties Kernavės klebonas mons. įamžino tą Lietuvą klebonijos kieme.
Prabėgo jau daugiau nei 30 m. Iš tvenkinuko liko tik šiukšlių duobė; na nepagalvokit, kad į jį drastiškai metamos šiukšlės, bet gi ir stovintis vanduo genda, o ką bekalbėti apie baseiną be vandens. Šį pavasarį turėjome išleisti visą vandenį, nes jo krantai – akmeniniai borteliai suskylinėjo, sutrupėjo, vietomis iškrito ir visai nebelaikė vandens. Išleidžiant vandenį, turėjome atsisveikinti ir su gausiomis čia gyvenusiomis žuvytėmis, kurias mėgdavo pagaudyti ne tik pats mons. Česlovas ir kiti vėliau dirbusieji kunigai, bet ir mūsų garsieji katinėliai broliukai Markizas ir mūsų „žvaigždė“, garsusis „Kernavės Ryžikas“ – Naglis (čia jo tikrasis vardas). Labai buvo gaila, kai žuvusias žuveles teko išvežti utilizavimui. Dabar, prisipažinsiu, pažvelgus į mūsų Lietuvėlę, ašaros iš akių rieda… ir tarytum užgulęs didžiulis akmuo ant krūtinės – juk tai didžiulė nepagarba mūsų Lietuvai. Nebeturime kuo pasidžiaugti ir pradžiuginti taip gausių turistų. O juk toks tvenkinys, turintis Lietuvos kontūrus, yra vienintelis Lietuvoje, o atvykę turistai pirmiausia žiūri per tvorą, kad pamatytų tą išgarsėjusią Kernavės Lietuvą. Ir dar gražesnė ji – mūsų Lietuvėlė – pasirodo, žiūrint nuo pastato stogo, kur yra įrengta apžvalgos aikštelė.

Mūsų tvenkinio sutvarkymui klebonas ieškojo vietinių meistrų, tačiau nei vienas kalbintas nesutiko imtis šito darbo. Visi siūlė kreiptis į atitinkamas firmas, į specialistus. Tačiau pasirodo, kad kainos mūsų parapijai – neprieinamos. Tai gali kainuoti apie 30-40 tūkstantukų eurų, kurių parapija neturi. Parapijos metų biudžetas yra vos 30-32 tūkstančiai. O kur dar visi mokesčiai, eiliniai darbeliai, remontai, kuras ir t. t. Todėl nuoširdžiai kreipiamės į visus, visus Lietuvos žmones, kam brangus Lietuvos Atgimimas, iškovota laisvė, nors menkute auka paremti šio baseinėlio remontą, už ką iš anksto, visos parapijos vardu, dėkojame ir pastoviai meldžiamės ir melsimės už mūsų aukotojus, rėmėjus, geradarius.

Prisipažinsiu, ši mintis man kilo šiandien, spalio 11 d., meldžiantis Rožančiaus maldą ir žiūrint per koplyčios langą į apgriuvusio baseinėlio kampą. Matyt tai buvo ženklas iš dangaus – prašyk pagalbos. Po Rožančiaus maldos aš susirinkusiems papasakojau apie savo nukrypimą nuo maldos… Papasakojau ir ką reiktų padaryti. Ir štai viena moterėlė (prašė neskelbti nei vardo nei pavardės), išsiėmusi iš piniginės paduoda man 20 eurų ir sako „čia prūdo remontui“. Išleidžiant ją iš koplyčios, dar kartą paklausiau, ar tikrai čia auka prūdui gelbėti? Ji patvirtino, kad „taip“. Tuomet aš tą pinigėlį, pabučiavau, palinkėjau jam pasidauginti, o pati skubėjau rašyti laišką…

Atidarėme „Prūdui gelbėti“ banke sąskaitą ir labai tikime Lietuvos žmonių gerumu – išgelbėsim, mums visiems taip brangią „Kernavės Lietuvą“. Pastovioje maldoje už geradarius, aukotojus, rėmėjus lieka visa Kernavės parapija ir ses. Irena Valaitytė – liudininkė ir dalyvė visų šių simbolių atsiradime…

Rekvizitai: Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapija

Juridinio asmens kodas: 191241250

Banko sąskatos nr.: Swedbank LT06 7300 0101 8985 0288

Mokėjimo paskirtis: „Kernavės Lietuvai gelbėti”