„Daug stebuklų yra pasaulyje, tik ne visiems jie prieinami;
vieniems dėl to, kad jų negirdi ir nemato,
kitiems dėl to, kad jų nesupranta“.
M.K. Čiurlionis
2025-ieji išties reikšmingi mūsų šalies kultūrai ir ne tik. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XIV-1759 2025 metus paskelbė Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais, lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais. Šį kartą norisi pasidalinti apie M. K. Čiurlionį – kompozitorių, lietuvių profesionaliosios muzikos pradininką, dailininką, kūrybos novatorių, vizionierių, chorų dirigentą, literatą ir kultūros veikėją, juolab, kad visai neseniai, 2024 m. gruodį teko lankytis Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, o 2023 m. liepą – virtualios realybės parodoje „Angelų takais“.
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje (šiuo metu Senoji Varėna), vargonininko šeimoje, kurioje buvo vyriausias iš devynių vaikų. 1878 m. šeima persikėlė gyventi į Druskininkus, kur M. K. Čiurlionis baigė liaudies mokyklą. Tėvo pamokytas laisvai skambino pianinu ir vargonais. Artimas šeimos bičiulis rekomendavo jį kunigaikščiui Mykolui Oginskiui, Plungėje turėjusiam orkestro mokyklą. 1889 – 1893 m. M. K. Čiurlionis gyveno Plungėje, M. Oginskio dvare įsteigtoje orkestro mokykloje mokėsi groti įvairiais instrumentais, giedojo chore, pradėjo komponuoti, buvo orkestro fleitininkas, laisvalaikiu piešė.
Materialiai remiamas M. Oginskio, M. K. Čiurlionis studijavo Varšuvos muzikos institute, dažnai lankėsi geriausio draugo, kolegos Eugeniuszo Morawskio namuose, susipažino ir pamilo jo seserį Mariją. Deja, šiai draugystei nebuvo lemta baigtis vedybomis. 1900 m. spalį – 1901 m. balandį jis sukūrė simfoninę poemą „Miške“, dedikuotą draugui E. Morawskiui. 1899 –1901 m. ir 1902 – 1904 m. M. K. Čiurlionis gyveno Varšuvoje, mokėsi J. Kauziko piešimo mokykloje, vertėsi privačiomis pamokomis, būdamas 27-erių pradėjo aktyviai tapyti.
1901 – 1902 m. M. K. Čiurlionis studijavo Leipcigo konservatorijoje, gavo muzikos mokytojo diplomą, 1904 m. įstojo į naujai atidarytą Varšuvos dailės mokyklą, kur 1905 m. surengta pirmoji jo dailės darbų paroda. Po dviejų metų M. K. Čiurlionis dalyvavo Pirmojoje lietuvių dailės parodoje Vilniuje, vėliau susipažino su būsimąja žmona (susituokė 1909 m. sausio 1 d. Šateikių Šv. Evangelisto Morkaus bažnyčioje (Plungės r.)) – talentinga rašytoja, poete ir visuomenės veikėja Sofija Kymantaite, kuri turėjo didelės įtakos jo lietuviškosios savimonės formavimuisi.
1909 m. gruodžio pabaigoje įtemptas kūrybinis darbas ir nuolatiniai nepritekliai palaužė kūrėjo sveikatą, gydytojai konstatavo didelį pervargimą. 1910 m. draugams padedant M. K. Čiurlionis buvo paguldytas į Pustelnike (netoli Varšuvos) esančią Raudonojo dvaro sanatoriją. 1911 m. pradžioje menininko sveikata šiek tiek pagerėjo, tačiau kovo pabaigoje pasivaikščiojimo metu M. K. Čiurlionis peršalo ir susirgo plaučių uždegimu. 1911 m. balandžio 10 d. būdamas 35 m., M. K. Čiurlionis mirė, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse. Danutė Sofija Čiurlionytė-Zubovienė, vienintelė šeimoje gimusi dukra (1910 m.), dar studijuodama Kauno universiteto humanitarinių mokslų fakultete pradėjo rašyti kūrinėlius vaikams, 1938 m. ištekėjo už architekto Vladimiro Zubovo, susilaukė trijų vaikų.
M.K. Čiurlionis per trumpą kūrybos laikotarpį sukūrė daugiau nei 300 paveikslų, per 700 grafikos kūrinių ir eskizų, apie 400 muzikos kūrinių, kurie beveik visi saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Menininko paveiksluose ryškus labai savitas erdvės suvokimas, sukeliantis vaizdo, tapyto lyg iš paukščio skrydžio, įspūdį. Paveikslams suteikiamas kosminio regėjimo, gilaus vidinio susikaupimo atspalvis. Dailininką domino Visatos radimosi, jos sandaros, pasaulį valdančios dvasios klausimai, gamta ir jos ciklai, žmogaus gyvenimo prasmė.
M.K. Čiurlionis buvo pirmasis profesionalus Lietuvos kompozitorius, nuoširdžiai susidomėjęs lietuvių liaudies dainomis – jis ne tik jas harmonizavo, naudojo jų melodiką savo originaliuose kūriniuose, bet ir rinko jas, analizavo jų savybes publicistikos straipsniuose. Tarp žinomiausių M. K. Čiurlionio muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, o iš dailės darbų – monumentaliosios kompozicijos „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, muzikinės tapybos kūriniai „Piramidžių sonata“, „Žalčio sonata“, „Jūros sonata“, „Saulės sonata“ ir kitos sonatos, fugos ir preliudai.
1963 m. Druskininkuose atidarytas M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus, įsteigtas buvusiame Čiurlionių šeimos name. 1987 m. įkurta M. K. Čiurlionio draugija, o 1997 m. – jo vardo fondas. M. K. Čiurlionio vardu pavadinta Nacionalinė menų mokykla Vilniuje (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla). 1975 – 1976 m. M. K. Čiurlionio gimimo šimtosioms metinėms sukurtas memorialinis medinių skulptūrų ir stogastulpių ansamblis palei Varėnos – Druskininkų kelią – Čiurlionio kelias. 1995 m. rugsėjo 22 d., minint M. K. Čiurlionio 120-ąsias gimimo metines, Vilniuje atidaryti M. K. Čiurlionio namai. Vilniaus oro uostui nuo 2025 m. pradžios iki 2029 m. pabaigos numatoma suteikti simbolinį „Čiurlionio“ vardą. Rekomenduojame apsilankyti ir jau dviejose M. K. Čiurlionio darbų virtualios realybės parodose: „Angelų takais“, „Pasaulių sutvėrimas“ (nuo 2025 m. vasario).
M.K. Čiurlionio vardas ir veikla neretai paminimi ir mūsų rajonų savivaldybėse – Širvintų ir Ukmergės:
– 2024 m. vasarą Širvintų kultūros centre bendradarbiaujant su M. K. Čiurlionio namais surengta reprodukcijų paroda „Atrandant M. K. Čiurlionio kūrybą“, 2021 m. rugsėjį Širvintų „Atžalyno“ progimnazijoje viešėjo Čiurlionio fondo komanda drauge su aktore, režisiere Livija Krivickaite ir altininku Martynu Vytu surengusi interaktyvią teatralizuotą pamoką „Čiurlionis – sielos brolis“;
– 2024 m. spalį Ukmergėje vyko XXI-asis kamerinių teatrų ir performansų festivalis „Camera obscura“, organizuojamas Ukmergės meno draugijos, finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos ir Ukmergės rajono savivaldybės. Festivalyje buvo pristatytas naujas audiovizualinis muzikinis projektas: pianistas prof. Rokas Zubovas (M. K. Čiurlionio proanūkis bei grafų Zubovų palikuonis) ir prancūzų elektroninės muzikos kūrėjas Phil Von, vedami meilės ir pagarbos didžiojo Lietuvos genijaus M. K. Čiurlionio kūrybai ir asmenybei, drauge muzikuoja nuo 2018 metų, o jų naujausias darbas „Begaliniai horizontai“ (pranc. „Horizons Infinis“).
Tiek Širvintų, tiek ir Ukmergės rajonų savivaldybėse ir šiais 2025-aisiais M. K. Čiurlionio metais numatomas ne vienas kultūrinis renginys, tad sekite informaciją https://sirvintukc.lt/, https://ukmergeskc.lt/.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. liepą patvirtino M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu 2024–2026 metais veiklos planą. Išsamiau apie menininko jubiliejiniams gimimo metams paminėti skirtus renginius skaitykite šiuose tinklapiuose ir būtinai dalyvaukite:
https://www.ciurlioniofondas.lt/
https://www.facebook.com/mikalojuskonstantinasciurlionis/ ir kt.
10 įdomių faktų apie M. K. Čiurlionį https://www.ciurlioniofondas.lt/10-idomiu-faktu-apie-m-k-ciurlioni/
Straipsnis parengtas pagal Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, M. K. Čiurlionio fondo, https://ciurlionis.eu/, Visuotinės lietuvių enciklopedijos, Ukmergės meno draugijos, Čiurlionio kelio tinklapiuose ir naujienų portaluose LRT.lt, 15min. skelbiamą informaciją.
Širvintų socialdemokratė
Lina Ramanauskė
Rašydami komentarą prisiimate visą atsakomybę dėl galimų pasekmių. Komentuokite atsakingai!