Ankstyvojo amžiaus ( 1-3m.a.) vaikų emocijos –tai tarsi mažas pasaulis, kuris tik pradeda formuotis, padeda atrasti, pažinti save ir kitus žmones. Šiame amžiaus raidos tarpsnyje mažieji pirmą kartą patiria emocijas, kurios yra intensyvios ir dažnai gali būti netikėtos – nuo džiaugsmo ir smalsumo iki pykčio, nusivylimo ir baimės. Tačiau, nors šios emocinės reakcijos yra natūrali raidos dalis, tėvams, tai gali kelti iššūkių, nes vaikai dar tik pradeda mokytis atpažinti ir išreikšti savo jausmus.
Šiame straipsnyje aptarsiu, kodėl šie jausmai pasireiškia ir kaip tėvai gali padėti vaikams geriau suprasti savo emocijas, jas valdyti ir ugdyti emocinį intelektą. Taip pat pasidalinsiu praktiniais patarimais, kurie padės ne tik suvaldyti kasdienes emocines situacijas, bet ir prisidėti prie vaikų gebėjimo suprasti save bei aplinką. Pirmieji gyvenimo metai yra svarbūs, nes formuoja vaiko emocinį pasaulį, ir tėvų palaikymas bei supratimas, gali tapti pagrindu sėkmingai emocinei raidai ateityje.
Emocinės reakcijos, būdingos 1-3 metų amžiaus vaikams:
Pyktis
Pyktis ,šiame amžiaus tarpsnyje, dažnai kyla dėl nesugebėjimo gauti to, ko nori vaikas (pvz., negali pasiekti žaislo, neleidžiama daryti to, kas jam patinka). 1-3 metų amžiaus vaikai dažnai neturi gebėjimo suvaldyti savo jausmų ir tokiu atveju pasireiškia pyktis arba frustracija. Tokiu atveju, svarbu suprasti, kad pyktis nėra „blogas” jausmas, o tik natūrali vaiko reakcija į ribojimus ir nesugebėjimas kontroliuoti situacijos.
Nusivylimas
Nusivylimas atsiranda, kai vaikas nesugeba pasiekti savo tikslo arba kai jis nesupranta, kodėl kažkas negali būti taip, kaip jis norėtų. Pavyzdžiui, vaikas gali nusivilti, kai nesugeba apversti kubelio arba kai jis negali gauti norimo žaislo iš kito vaiko. Nusivylimas yra susijęs su vaiko augančiu savarankiškumo siekiu, bet tuo pačiu jis dar nesugeba kontroliuoti visų aplinkybių.
Baimė
Baimė – tai vienas iš dažniausiai pasireiškiančių jausmų šiuo ankstyvuoju amžiaus tarpsniu. Baimės jausmą gali sukelti naujos situacijos, tamsa, garsai ar net nepažįstami žmonės. Tai normalus raidos etapas, kai vaikai pradeda pažinti pasaulį ir pasireiškia baimės jausmas į tai, kas jiems atrodo pavojinga arba nesuprantama. Tėvams svarbu žinoti, kad baimė gali būti laikinas jausmas, kurį galima sušvelninti pasitikėjimu ir saugumo užtikrinimu.
Džiaugsmas
Džiaugsmas šiuo amžiaus tarpsniu dažnai pasireiškia šiose situacijose: žaidimų metu, bendravimo akimirkomis ( šypsena, malonus kalbinimas) kartu su artimais ir pažįstamais žmonėmis ar žaidžiant su žaislais. Šios aplinkybės yra labai svarbios vaiko emocinei raidai, nes padeda jam pajausti pozityvias emocijas ir stiprinti ryšį su aplinkiniais žmonėmis.
Nerimas
Nerimas yra dažnai susijęs su išsiskyrimo baime, kai vaikas patiria išsiskyrimo jausmą su tėvais ar kitais svarbiais suaugusiais. Tai labai natūralu, nes mažylis pradeda suvokti savo asmenybės nepriklausomybę, tačiau dar nesugeba pilnai įvertinti saugumo pojūčio. Nerimas taip pat gali pasireikšti naujose, nepažįstamose situacijose, pavyzdžiui, būnant naujoje aplinkoje, su nepažįstamais žmonėmis.
Kodėl šie jausmai pasireiškia?
Nepakankama savikontrolė
Šio amžiaus vaikai dar tik pradeda mokytis savarankiškumo ir jų gebėjimas valdyti savo emocijas yra ribotas. Jie nori daryti tai, ką nori, bet dar nesugeba tinkamai reaguoti ir išreikšti savo emocijas. Šie riboti ankstyvojo amžiaus vaikų įgūdžiai kontroliuoti emocijas sukelia frustraciją ir pyktį, nes vaikai nesuvokia, kodėl jie negali daryti tam tikrų dalykų. Tai taip pat lemia dažnus išgyvenimus, kai vaikas nori, kad jo norai būtų išpildyti, tačiau nesupranta, kodėl tėvai atsako neigiamai.
Savarankiškumo siekis
Ankstyvojo amžiaus vaikai intensyviai siekia savarankiškumo: nori patys valgyti, apsirengti, žaisti be suaugusiųjų pagalbos. Kai jie nesugeba atlikti šių veiksmų, dažnai pasireiškia nusivylimas ar pyktis. Tai yra natūralus raidos etapas, nes vaikai pradeda suvokti savo gebėjimus, tačiau dar nesugeba visko atlikti patys savarankiškai.
Nauji išgyvenimai ir patirtys
Ankstyvojo amžiaus vaikai nuolat patiria naujus įspūdžius ir situacijas, kuriose jie ne visada jaučiasi saugūs ar užtikrinti. Tai gali būti naujos vietos, nepažįstami žmonės, nauji įgūdžiai ir užduotys. Vaiko reakcija į šias naujoves – nerimas, baimė arba susijaudinimas – yra normali amžiaus raidos dalis. Svarbu, kad suaugusieji padėtų vaikui susidoroti su šiais išgyvenimais ir pasijusti saugiam.
Kaip vaikai mokosi atpažinti ir išreikšti savo emocijas?
Šiame amžiaus (1-3m.) tarpsnyje vaikai dar tik pradeda mokytis atpažinti, ką jie jaučia, ir kaip tai išreikšti. Vaikai gali jaustis sutrikę arba nusivylę, kai negali išreikšti savo jausmų žodžiais. Šiuo raidos etapu svarbu, kad tėvai ir kiti suaugusieji aktyviai padėtų vaikui praplėsti emocijų žodyną ir ugdytų gebėjimą atpažinti jausmus.
Tėvai gali padėti vaikui išmokti identifikuoti ir įvardinti emocijas, sakydami: „Atrodo, kad tu pyksti, nes nenori dalintis žaislu“, arba „Aš matau, kad tu bijai, nes tai yra nauja vieta“. Tai padeda vaikui suprasti, ką jis jaučia ir siekti emocinio sąmoningumo.
Kūno kalba ir emocijų atpažinimas
Šio amžiaus vaikai dažnai negali žodžiais išreikšti savo jausmų ir emocijų, nes jų kalbos įgūdžiai dar tik vystosi. Tačiau emocijos vis tiek išreiškiamos – ne žodžiais, bet kūno kalba. Tėvams svarbu išmokti „skaityti” šias subtilias vaiko kūno kalbos žinutes, kad galėtų laiku pastebėti, kaip vaikas jaučiasi, ir suteikti jam reikiamą palaikymą.
Ašaros ir veido išraiškos
Ašaros dažnai yra pirmasis signalas, kad vaikas patiria emocinį diskomfortą. Tačiau svarbu nepamiršti, kad ašaros nebūtinai reiškia tik liūdesį ar nusivylimą – jos gali būti ir pyktis, ir nuovargis, ir baimė. Veido išraiškos taip pat padeda atskirti, ar vaikas patiria teigiamas, ar neigiamas emocijas: jei vaiko veidas įsitempęs ir liūdnas, antakių linija nusvirusi, greičiausiai jis jaučiasi nusivylęs arba nesaugus.
Kūno įtampa ir judesiai
Kūno įtampa yra dar vienas svarbus signalas. Jei vaikas sukanda dantis arba įtempia visą kūną, tai gali rodyti pyktį arba įtampą. Kita vertus, jei vaikas atsipalaidavęs, žaidžia ir juda laisvai, tai rodo, kad jis jaučiasi komfortiškai ir saugiai. Chaotiški rankų judesiai, tokie kaip smūgiai ar trankymas, gali būti ženklas, kad vaikas stengiasi išreikšti savo pyktį, nes dar nesugeba žodžiais pasakyti, ką jaučia.
Kūno padėtis ir judėjimas
Kūno padėtis taip pat gali pasakyti daug. Jei vaikas pasitraukia, slepiasi ar būna arti tėvų, tai gali būti baimės arba nerimo ženklas. Tuo tarpu laisva laikysena ir judesiai rodo, kad vaikas jaučiasi saugus ir ramus. Be to, jei vaikas pradeda šokinėti, bėgioti ar labai intensyviai judėti, tai rodo, kad jis yra laimingas.
Kvėpavimas ir veido spalva
Nors tai gali būti mažiau pastebima, tačiau vaiko kvėpavimo tempas ir veido spalva gali atskleisti jo emocinę būseną. Greitesnis kvėpavimas ir blyškesnė oda gali rodyti, kad vaikas patiria stresą, baimę arba per didelį susijaudinimą, o lėtesnis kvėpavimas ir raudonesnė veido spalva dažnai siejasi su pykčiu ar frustracija.
Kaip tėvai gali reaguoti?
Svarbiausia – atkreipti dėmesį į šiuos kūno kalbos ženklus ir jų neignoruoti . Jeigu pastebėjote, kad vaikas tampa dirglus, verksmingas ,pernelyg susijaudinęs, svarbu ne tik fiziniu kontaktu (glostymu, apkabinimu) suteikti jam saugumo poreikį, bet ir pabandyti išsiaiškinti, kas jam kelia nerimą ar nepasitenkinimą. Pavyzdžiui, galite sakyti: „Aš matau, kad tu labai supykęs, ar galėčiau tau padėti?“ Tai padės vaikui suvokti, kad jo emocijos yra svarbios ,gali pasitikėti suaugusiais ir be baimės jas išreikšti.
Be to, tėvai gali padėti vaikui tobulinti emocijų atpažinimą ir žodžiais išreikšti, kas vyksta, pavyzdžiui, sakydami: „Atrodo, kad tu dabar labai pyksti, nes negavai žaislo. Tai gali būti tikrai sunku. Ar norėtum apie tai pasikalbėti?“ Tai ne tik padeda vaikui įvardinti emocijas, bet ir parodo, kad tėvai juo rūpinasi ir nori padėti.
Tėvų gebėjimas „skaityti“ vaiko kūno kalbą ir atpažinti emocijas yra labai svarbus žingsnis, kuris formuoja teigiamą ir atjaučiančią aplinką, kurioje vaikas gali mokytis tvarkytis su savo jausmais ir ugdyti emocinį intelektą.
Kaip tėvai gali padėti valdyti emocijas?
Vaikai dažnai susiduria su sunkumais, kai reikia suvaldyti savo emocijas, ypač 1-3 metų amžiaus, kai jie dar tik pradeda suvokti ir atpažinti, ką jaučia. Šiame raidos etape tėvams tenka svarbus vaidmuo – padėti išmokti, kaip susitvarkyti su intensyviomis emocijomis ir kaip jas išreikšti tinkamu būdu. Pateikiu keletą strategijų, kurios gali padėti vaikui reguliuoti savo emocijas ir ugdyti emocinį intelektą.
1.Kūrybinis emocijų išreiškimas
Žaidimai, menas ir kitos kūrybinės veiklos gali tapti puikiu būdu, kuris padeda vaikui išreikšti ir suprasti savo jausmus. Šio amžiaus tarpsniu vaikai dažnai negali žodžiais paaiškinti, ką jaučia, tačiau jie gali išreikšti emocijas per piešimą, muziką, vaidinimus ar kitus kūrybinius užsiėmimus. Pavyzdžiui:
- Piešimas: Pasiūlykite vaikui piešti, kai jis jaučia pyktį, liūdesį ar džiaugsmą. Piešimas padeda vaikui ne tik išreikšti jausmus, bet ir sumažinti įtampą.
- Muzika: Skambant įvairioms melodijoms, vaikai gali išreikšti savo emocijas per judesį ar dainavimą. Tai ypač naudinga, kai vaikas jaučia didelį susijaudinimą ar nerimą.
- Vaidinimai: Leiskite vaikui kurti istorijas arba vaidinti su žaislais ,nes tai gali padėti jam išreikšti vidinius išgyvenimus.
Kūrybinės veiklos leidžia vaikui suprasti, kad emocijos gali būti išreikštos sveiku ir tinkamu būdu, ir jas galima „perdirbti” kūrybinio procesu metu.
- Raminimo ritualai
Kūno kontaktas ir ramus balsas padeda mažyliui nurimti ir pasijusti saugiam. Raminimo ritualai, kurie tampa kasdieniais tėvų ir vaiko įpročiais, sukuria saugią aplinką ir padeda vaikui jaustis mylimu. Pavyzdžiui:
- Prisiglaudimas ir glostymas: Kai vaikas pasijunta neramus ar supykęs, tada švelnus suaugusiojo prisilietimas, glostymas, apkabinimas suteikia vaikui saugumo jausmą ir padeda nusiraminti.
- Ramus balsas: Kalbant ramiu balso tonu, tėvai ne tik padeda vaikui nusiraminti,bet ir demonstruoja, kaip galima išlaikyti ramybę net ir sunkiose situacijose.
- Žodžiai ir frazės: Kartojant švelnius žodžius, tokius kaip: „Viskas bus gerai, aš su tavimi”, vaikas jaučiasi saugus.
Raminimo ritualai padeda valdyti emocijas , nes vaikas mokosi ir pradeda suprasti, kad sudėtingose situacijose galima pasikliauti suaugusiaisiais, kurie užtikrintų jo saugumo poreikį ir išlaikytų emocinę pusiausvyrą.
- Elgesio modeliavimas
Vaikai mokosi ne tik klausydami , kas jiems sakoma, bet ir stebėdami, kaip tėvai išreiškia ir kontroliuoja savo emocijas. Rodydami ramybę ir tinkamą elgesį, tėvai gali padėti vaikams ugdytis gebėjimus , kaip elgtis stresinėse situacijose ir valdyti savo jausmus. Pavyzdžiui:
- Tinkami tėvų sprendimai: Kai tėvai patiria stresą arba pasipiktinimą (pvz., kai vaikas neklauso arba elgiasi netinkamai), svarbu, kad jie išliktų ramūs. Vaikai stebi šiuos elgesio modelius ir pradeda suprasti, kad emocijas galima suvaldyti ramiai ir be įtūžio.
- „Aš irgi jaučiuosi supykęs”: Tėvai gali pasidalinti savo jausmais su vaiku, sakydami: „Aš dabar supykęs, nes negaliu rasti savo raktų, bet aš įkvėpsiu ir rasiu juos”. Tai padeda vaikui suprasti, kad visi žmonės turi emocijas ir kaip svarbu jas valdyti.
- Tinkamas reagavimas į vaiko elgesį: Tėvų reakcija į vaiko emocijas turi būti apgalvota ir rami. Pavyzdžiui, jei vaikas išreiškia pyktį , tėvai gali pasakyti: „Suprantu, kad tu pyksti, nes norėjai kažką gauti, tačiau dabar mes turime rasti kitą sprendimą.”
- Tinkamas vaiko elgesio vertinimas
Labai svarbu, kad tėvai aiškiai vertintų vaiko elgesį ir nesusietų ( tinkamo/netinkamo) elgesio su jo asmens vertinimu (geras/blogas) . Tėvų užduotis yra padėti vaikui suprasti, kad net jei jis elgiasi netinkamai, tai nereiškia, kad jis yra „blogas”. Pavyzdžiui:
- Emocijų įvardinimas nesusiejant vaiko elgesio su jo asmens vertinimu : „Aš matau, kad tu pyksti, nes nenori dalintis žaislu, bet tai nereiškia, kad esi blogas. Pykti yra visiškai normalu, tačiau mes turime išmokti su tuo tvarkytis.”
- Pagarbus elgesio koregavimas :, „Aš žinau, kad tu nori žaisti vienas, bet mes turime pasidalinti. Tai yra elgesys, kurį mes galime keisti, o tu vis tiek esi nuostabus vaikas.”
Šis požiūris padeda vaikui suprasti, kad jo elgesys gali būti keičiamas ir jis vertinamas už tai, kas jis yra, o ne už tai, kaip jis elgiasi.
Šiuo amžiaus tarpsniu tėvų vaidmuo yra labai svarbus, nes formuoja vaikų gebėjimą valdyti emocijas ir ugdyti emocinį intelektą. Kuo daugiau tėvai praktikuos šias strategijas, tuo greičiau jų vaikai išmoks suprasti savo jausmus ir tinkamai juos išreikšti.
Straipsnį parengė:
IU vyr.mokytoja Lina Kiškytė
Vilniaus lopšelis-darželis ,,Skroblinukas“
Rašydami komentarą prisiimate visą atsakomybę dėl galimų pasekmių. Komentuokite atsakingai!