/ NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /
/ Foto ir video autorės /
Ko gero pirmą kartą matau, kad rudenį neatsisveikinama su vasara, o džiaugiamasi jos paliktais žiedais. Iškart įėjus į salę prieš akis pūpsojo didžiulė gražiausių kiaukliškės Reginos užaugintų astrų puokštė. Švelniai rožiniai ir balti žiedai nė per plauką nepriminė rudens. Atvirkščiai – labiau priminė žydinčias obelis.
Visiems pritilus pajuda scenos uždanga, o joje atgyja žmonės. Čia pat skutamos bulvės, planuojamas statyti spektaklis… Dialogai ir monologai tokie tikroviški, kad vienu metu save pagaunu spėliojančią: „čia jie tarpusavyje kalbasi?“ Juo labiau, kad kalbama apie Kiauklius, gretimas jų gyvenvietes – Šešuolėlius ir Zibalus. Svarstoma, kaip nukasus bulves Kiaukliuose vyks cepelinų balius. Taip tikroviškai vaidinama – senasis gerasis lietuvių teatras. Kadaise taip žavėjausi Žaldokyne.
Šį kartą aktoriai yra saviveiklininkai, bet ypatingai gražiai pagavę senojo lietuvių teatro manierą. Spektaklį pagal Šatrijos Raganos pjesę „Nepasisekė Marytei“ vaidino Ukmergės kultūros centro Liaušių skyriaus mėgėjų teatro „Po liepomis“ trupė.
Pasibaigus spektakliui išties norėjosi dar. O „dar“ ir buvo. Visus apsuko, apipynė gražios eilės, skaitomos Linos Monkevičienės, ir ploti ragino skambios dainos, kurias atliko Liaušių skyriaus vokalinio moterų ansamblio „Ilgesys“ daininkės. Tiesa, moterų kolektyvas turi ir puikų vyrą – vadovą Aurelijų Pampuchą. Scenoje Liaušių ansamblį pakeitė Kiauklių vokalinis moterų ansamblis „Vilkesa“.
Labai nenoriai skirstėsi žiūrovai. Šį kartą jų nedaug būta. Bet, kaip minėjo Liaušių skyriaus renginių organizatorė Lina Monkevičienė, tik žvaigždės atsisako koncertuoti, jei žiūrovų per mažai. O saviveiklininkas dainuos ir dėl vieno žiūrovo, nes dainuojama ne dėl pinigų, o iš širdies.
Štai taip iš širdies į širdį ir vyko saviveiklininkų ir žiūrovų bendravimas. Ir atsisveikinta neilgam – iki kito labai greito susitikimo
