AKTUALU GIMNAZIJOS BENDRUOMENEI Sausio 7 dieną gimnazija gavo merės Ž. Pinskuvienės pasirašytą raštą, kuriuo prašoma per 7 dienas pateikti savo sprendimą dėl pritarimo Širvintų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2021–2025 metų tinklo pertvarkos planui.
Siekdami kuo atsakingiau atlikti šį pavedimą, siūlome gimnazijos tarybos posėdžio, numatyto sausio 11 dieną, 17.30 val., nutarimo (pasiūlymų) darbo grupei, rengiančiai Širvintų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2021–2025 metų tinklo pertvarkos planą, projektą. Tikimės sulaukti ir daugiau konkrečių pasiūlymų, kuriuos galėtume pateikti darbo grupei.
PRITARIMAS – PASIŪLYMAI
Siūloma pritarti trijų miesto mokyklų sujungimui į vieną juridinį vienetą – ilgąją gimnaziją (1000 mokinių).
1) Dabartinei Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijai ir „Atžalyno“ progimnazijai reikalingos labai didelės investicijos tolesniam pastatų modernizavimui (gamtos mokslų laboratorijos, kabinetų remontas, gimnazijos trečio, ketvirto aukštų remontas ir t. t.), siekiant geresnės ugdymo kokybės. Pagal valstybės kontrolės rekomendacijas, dabartinę valstybės švietimo politiką investuojama į dideles ugdymo įstaigas. Siūlome miesto mokyklų sujungimą į vieną juridinį vienetą vykdyti nekeičiant atskirų koncentrų mokinių mokymosi vietos. 1-4 klasių mokiniai lieka dabartinėje pradinėje, 5-8 klasių – „Atžalyno“ progimnazijos patalpose, 9-12 klasių – dabartinės gimnazijos pastate.
Šio pasiūlymo stipriosios pusės:– užtikrintos sąlyga 1-4 klasių mokiniams turėti saugų uždarą kiemą dabartinėje mokykloje, nes gimnazijoje užtverti gimnazijos teritoriją būtų labai neracionalus dalykas dėl pastato geografinės padėties (miesto centras);
– ilgoji gimnazija trijuose pastatuose yra patogus dalykas, galvojant, kad dabartiniame gimnazijos ir progimnazijos pastatuose netolimoje ateityje vyks remontai (bet kuriam tokiam projektui didelės sėkmės atveju reikia pusės metų). Būtų galima tokių projektų metu laikinai kelti atskiras mokinių grupes į kitas mokyklai priklausančias patalpas. Nenukentėtų mokinių ugdymo(si) kokybė, gerinant toliau sąlygas;
– jeigu COVID-19 pandemija tęsis, trys pastatai leistų saugiau valdyti srautus ir saugoti mokinius ir mokytojus, negu tai reikėtų daryti dvejuose;
– palikus tris pastatus vienai mokyklai, būtų išspręsta naujos mokyklos sporto salių panaudojimo problema. Jeigu „Atžalyno sporto salėje dirbs apie 60 mokinių vienos pamokos metu, nukentės ugdymo kokybė, nebus galimybės laikytis higienos normų, užtikrinti mokinių saugumo.
2) IŠ ESMĖS optimizuojamas būsimos švietimo įstaigos valdymas ir administravimas, pagalbos mokiniui teikimas. Ilgojoje gimnazijoje dirba vienas direktorius, 3 pavaduotojai ugdymui (jie dalyko pamokų neturi, visą darbo laiką skiria vadybai), vienas direktoriaus pavaduotojas ūkiui. Dalis direktoriaus pavaduotojų darbo atliekama, naudojantis nuotolinio darbo galimybėmis. Įstaiga turi vieną transporto priemonę, kuria naudojasi pagal poreikį darbo reikalais bet kuris jos administracijoje dirbantis asmuo.
Šio pasiūlymo stipriosios pusės:
– sutaupytos lėšos (1 mokyklos direktorius vietoje 3), sutaupoma apie 56 tūkst. (valstybės biudžetas) ir vienas direktoriaus pavaduotojas ūkiui vietoje 3 ūkvedžių, 2 raštvedžiai vietoje 3 (kad ir kitaip pavadinus pareigybę), 2 buhalteriai vietoje 3 leistų Širvintų rajono savivaldybės biudžete sutaupyti dar apie 35 tūkst. eurų;
– visuose trijuose gimnazijos padaliniuose vadovaujamasi vieningais strateginiais tikslais ir priimami vieningi sprendimai.
3) Gimnazijos direktorius reziduoja dabartinės gimnazijos pastate, tačiau, esant reikalui – sergant ar esant komandiruotėje vienam iš trijų pavaduotojų ugdymui – dirba tame pastate, kur nėra vieno iš vadovų. Dalį darbo direktorius atlieka pasitelkęs ir nuotoliniam darbui naudojamas technologijas (direkciniai posėdžiai, dalis mokytojų tarybos posėdžių, pamokų stebėsena ir pan.). Direktoriaus savaitės darbotvarkėje yra oficialiai skelbiamas laikas prisijungimui virtualioje aplinkoje pokalbiams su mokinių tėveliais, pedagogais, dirbančiais kituose pastatuose, ir pan.
4) Ugdymo kokybė užtikrinama organizuojant reguliarius metodinių grupių susitikimus (numatyta tarifikacijoje), kuriuose dalyvauja visi ilgosios gimnazijos mokytojai, dalijasi gerąja patirtimi, stebi vienas kito pamokas, teikia vienas kitam pagalbą, aptaria mokinių pažangą, analizuoja rezultatus, priima vieningus sprendimus ir nusimato vieningus tikslus, uždavinius, veiklas. Organizuojami susitikimai, kuriuose dalyvauja visi ilgosios gimnazijos mokytojai, dirbantys arba prieš tai dirbę su konkrečia klase. Nėra buvusių mokyklos mokinių, iki jie baigia pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą. Atsakomybė už galutinį rezultatą – vienose rankose.
5) Ilgojoje gimnazijoje dirba mobili pagalbos mokiniui specialistų komanda. Joje maksimaliai galimas pagal mokinių skaičių pagalbos mokiniui specialistų skaičius. Iš esmės kita pagalbos teikimo filosofija – komandinis darbas, penktadieniais bendrai planuojama darbas kitai savaitei (privačių įstaigų ir Vakarų Europos mokyklų patirtis).
6) Priimami vieningi sprendimai, organizuojant ugdymą.
7) Trijų pastatų šildymo sistemų priežiūra kompiuterizuota (taip dabar yra gimnazijoje), pastatų stebėjimo kamerų vaizdas prieinamas vadovui ir direktoriaus pavaduotojui ūkiui 24 valandas per parą, naudojantis moderniomis technologijomis (tam atvejui, jeigu atsitiktų kas nors nenumatyta).
8) Mobili personalo grupė (darbininkas, kiemsargis, elektrikas, IT sistemų administratorius) dirbanti trijuose pastatuose ir jų teritorijoje. Žmonės aprūpinti modernia technika (traktorius-žoliapjovė, mechaninė šluota ir pan., kad darbus galima būtų atlikti greitai ir kokybiškai).
9) Valytojų, valgyklos darbuotojų, vairuotojų lieka tiek pat.
10) Viena biblioteka (jos centras dabartinėje gimnazijoje), kituose pastatuose – po vieną skyrių. Trys specialistai.
11) Dokumentų valdymas persikelia į e kontorą dar intensyviau, nei yra šiuo metu. Dirba vienas specialistas. Kitas specialistas – personalo administratorius ar pan.
12) Atsisakoma vairavimo mokymo gimnazijoje (sutaupoma 0,5 etato vairavimo mokytojo atlyginimo; tai 6 tūkst. iš savivaldybės biudžeto).
Jaunoms šeimoms, kurios dairosi apsigyventi Š. rajone.
Jei jums atrodo, kad „Širvintose gyventi gera”, tai kol atsikraustysit, bus negera.
Po 10 metų rajonas bus paskirstytas dalimis kitoms savivaldybėms.
Turėsit Kavarsko statusą.
Pirmasis dviejų mokyklų padalijimas į tris prasidėjo 2003 metais. Iš pedagogų prie iniciatyvių žmonių grupės tuomet prisidėjo ir aktyviai dalyvavo tik viena mokytoja (dabartinė Stuokos direktorė). Visi kiti pedagogai norėjo būti lojalūs tuometinei valdžiai ir tų mokyklų vadovėms ir tyliai laukė gerų sprendimų. Tai ir dabar iš mokytojų nieko nesitikėkit. Vyresnio amžiaus žmonėms reikia darbo ir galimybės be didelių stresų jį dirbti. Ir merė tai labai puikiai supranta
Jaunimas nebijo. Manau, tik koks 10 proc. sieja savo ateitį su Širvintom.
Iš ties, iš politinių partijų norėtųsi daug didesnio aktyvumo ugdymo įstaigų klausimu, nes dabar aktyvūs vos keli partijų atstovai. Kur kiti?
Dėl savęs: niekada nepriklausiau ir niekada nepriklausysiu jokiai partijai. Priklausymas partijai iš karto uždeda šališkumo šleifą. Į politiką nesiruošiu, kaip įtariai pareiškė merė. Noras tik, kad realiai pagerėtų mokymosi kokybė. Toli gražu ne viskas pavyko, kaip norėtųsi, bet ir merei, kaip matom, ne viskas sviestu patepta.
O iš jaunimo jau kyla bangelė. Tuoj pamatysite. Jaunimas visuomeniškesnis nei daugelis vyresnių!
Karantinas – tobulas laikas merei veikti, siekiant savo asmeninių tikslų. Protestuoti galima tik dviese po merės kabineto langais
Apie pusė mokinių tėvų sėdi dabartinės valdžios kišenėje. Jų ateitis priklauso nuo dabartinės valdžios ir už ją kas bebūtų balsuos 2023 metais. Visuomene patikėčiau, jeigu savivaldybėje įvyktų protesto akcijos tokia tvarka, kuri numatyta Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme (pagal šį įstatymą akcijas gali rengti net pavieniai asmenys).
Jaunimas turi progą išmokti pamoką – dabartinė merė ir jos komandos merginos jaunais protingais žmonėmis ne vienerius metus naudojosi kaip priemone savo nerealiai gražaus išorinio įvaizdžio kūrimui. Tai, kas ir kaip dabar daroma, įrodo, ką iš tikrųjų valdžia galvoja apie mūsų miesto jaunimą.
Dainiau, negi Jūs nesuvokiate, kad atėjo momentas, kada Širvintų krašto bendruomenė ponioms gali parodyti savo jėgą. Aš prisimenu, kaip po pirmosios miesto mokyklų pertvarkos, buvo nuverstas per rinkimus tuometinis ilgametis rajono meras. Ar dabartinė situacija gali pasitarnauti tam pačiam tikslui? Rajono politinės partijos yra „popierinės”. Virginijus daug rašo, bet nieko nedaro. Jūsų asmenyje aš matau žmogų, kuris galėtų imtis iniciatyvos burti žmones pasipriešinti šiam buldozeriui, stumiančiam rajoną į išnykimą. Manau šioje situacijoje gali atsirasti daug palaikančiųjų tame tarpe ir mokytojų.
Gyvenkite šiandien ir dabar, mieste irgi sumažėjo mokinių tiek, kad visi tilptų į Stuoką, žinoma, kai atėjo pertvarkos į miesto mokyklas, vis norisi kabinti kaimą, kaip rašė vienas komentatorius, kaip nors be jūsų kaime susitvarkysim, susitvarkykite patys miestą.
Ar dar yra prisimenančių, kad Bagaslaviškyje buvo galima įgyti vidurinio išsilavinimo brandos atestatą? Nemenkinant dabartinės situacijos užuomina Musninkams ir Gelvonams…. Mažėjant mokinių skaičiui po x (x gali būti ir vienženkliu skaičiumi) metų savivaldybėje gali likti vienintelė gimnazija savivaldybės centre.
Vaizdo konferencijos metu merei siūliau sutaupytų pinigų neatimti iš mokyklos, o palikti tą pačią sumą kiekvienais metais savo reikmėms. Aiškino, kad sutaupytų pinigų nebus, nes bus daug išlaidų dėl perkėlimo, remontų, o kad po metų tokių išlaidų nebebus, tai niekam neįdomu. Žodžiu, atimam pinigus ir viskas. Pinigų lemputėms ir fontanams juk reikia nemažai
Kokie sutaupyti pinigai? Ar matėte tuos sutaupytus pinigus, kurie turėjo atsirasti uždarius beveik visas kaimo mokyklas ( Bagaslaviškio, Alionių, Zibalų, Barskūnų …) ? Ar paklausėte kur „nukeliavo” sutaupytos lėšos. Ar žinote kiek tų mokyklų mokytojų ir darbuotojų liko be darbo? Todėl prieš pritardami projektui, pagalvokite kiek mokytojų liks be darbo, kur pasidės atlaisvintų etatų žmonės, kokiais realiais krūviais dirbs mokytojai ir t.t.
Tikri lietuviai, patiems pertvarka mokyklų, tai prisikabino prie Gelvonų, žiūrėkite savęs, o Gelvonų labai šauni gimnazija, draugiška, atvira visiems mokiniams ir moko mokinius taip, kad brandos egzaminus išlaiko 100 procentų.
Būkim draugiški, taupykim kartu. Jei taupo, kodėl turi taupyti tik miesto vaikų sąskaita? Ypač jei vieno vaiko išmokslinimas kaime kainuoja bangiau nei mieste?
Nurimkit, ateis ir jūsų eilė tai procedūrai ir gana greitai
Tik jau nepradėkit uždarinėti gimnazijos, aiškinkitės ten mieste, o kaimą palikit ramybėj, kaip nors išgyvensim. Buvo metų, kai reitinguose lenkėme miestą ir ką, argi čia esmė. Ugdome ką turime, kartais gauname nemotyvuotų iš miesto, jais reitingo nepasikelsi, bet gimnaziją pabaigia. Taip kad, gyvenkime draugiškai.
Per vaizdo konferenciją merė pateiktė kaip sektiną pavyzdį Švenčionių mokyklų reformas. Tik nepaminėjo, kad pradiniame etape Švenčionyse apjungiamas ir mažinamas tik administracinis aparatas, o mokyklos dirba kaip dirbusios. Panašus yra Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos siūlymas.
„Švenčionyse reforma mažiausiai „kandžiojasi“. Kol kas nereikia skubos tvarka traktoriais turto pervežinėti, klasės lieka savo vietose, „migruos“ vėliau ir iš lėto. Vyksta tik administraciniai pokyčiai, kurie paliečia žymiai mažiau žmonių”
(svencioniukrastas.lt)
Per vaizdo konferenciją merė pateiktė kaip sektiną pavyzdį Švenčionių mokyklų reformas. Tik nepaminėjo, kad pradiniame etape Švenčionyse apjungiamas ir mažinamas tik administracinis aparatas, o mokyklos dirba kaip dirbusios. Panašus yra Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos siūlymas.
„Švenčionyse reforma mažiausiai „kandžiojasi“. Kol kas nereikia skubos tvarka traktoriais turto pervežinėti, klasės lieka savo vietose, „migruos“ vėliau ir iš lėto. Vyksta tik administraciniai pokyčiai, kurie http://www.svencioniukrastas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=7769
Per vaizdo konferenciją merė pateiktė kaip sektiną pavyzdį Švenčionių mokyklų reformas. Tik nepaminėjo, kad pradiniame etape Švenčionyse apjungiamas ir mažinamas tik administracinis aparatas, o mokyklos dirba kaip dirbusios. Panašus yra Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos siūlymas.
„Švenčionyse reforma mažiausiai „kandžiojasi“. Kol kas nereikia skubos tvarka traktoriais turto pervežinėti, klasės lieka savo vietose, „migruos“ vėliau ir iš lėto. Vyksta tik administraciniai pokyčiai, kurie paliečia žymiai mažiau žmonių”
https://www.svencioniukrastas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=7769
Nereikia apsigaudinėti, kad mokyklų apjungimas pagerins mokymo kokybę. Papildomai gaunamos lėšos tam įtakos neturės. Gal mokinių mažėjimas gali kiek pagelbėti šioje kryptyje. Neatmestina, kad tolimesnėje perspektyvoje savivaldybėje gali likti vienintele mokykla, kurioje bus galima įgyti brandos atestatą. Svarbiausias dalykas, kaip artimiausioje ateityje vyks mokytojų kartų kaita.
Panašu, kad tik norima prisidengti mokinių išsilavinimo kokybės gerinimu. Nes siekiama atlaisvinti vieną pastatą. Tokiu būdu bus sumažinti vieno pastato išlaikymo kaštai, valymas, šildymas, elektra, vanduo, priežiūra pastato ir jo teritorijos, nereikės skirti pinigų vieno pastato išlaikymui, todėl nemanau, kad su tokiu projektu, kuris neatlaisvina pastatų sutiktų rajono administracija. Aišku, dar ir sujungus visas mokyklas į vieną sumažinamas ir įstaigų administravimo aparatas. Tai taupymas vaikų sąskaita ir tiek. O Gelvonų mokykla panašu, kad jau ir ruošiama uždarymui. Todėl ir perkelta perspektyvi direktorė į miesto mokyklą. O pati mintis tapti viena mokykla tik skirtinguose pastatuose yra labai gera. Dings nesveika konkurencija ir vaikų bauginimas, kai išeisit ten… tai jau jums tada bus… 😀 Ir mokytojų supriešinimas pagaliau baigsis, tai sujungimas gerai, bet pastatų mažinimas žiūrint į ateitį tikrai nėra geras sumanymas.
Patalpų kaitaliojimas mokymosi lygio nepakels. Reikia investuoti į mokymo bazę ir mokytojus
1. Lietuvoje einama prie to, kad anksčiau ar vėliau klasėse mažės vaikų. T. Y. bus tiek pat vaikų, bet daugiau klasių komplektų. Ką tuomet darys mokykla? Tiesiog nieko, nes negalės sukomplektuoti papildomų klasių. O čia jau yra patvirtinta, kad mažiau vaikų klasėse, reiškia geresnį pažangumą.
2. Kaip pasitikėti mokytoju, jei jis per paskutinius 5 metus neruošė abitūrai nė vieno dvyliktoko? Neturiu nieko prieš mūsų mokytojus, bet… kas susidūrė, žino, kad egzaminai ne tik žinios, bet ir strategija.
3. Kaip bus garantuotas tęstinis mokymas, jei didelė dalis mokytojų vyresnės kartos? Pagal tęstinumo logiką, pavyzdžiui, kitais metais p. R. Z. jau negalėtų pradėti mokyti penktoko, nes išeis į pensiją dar iki mokinio abitūros.
4. Kaip bus užtikrinama, kad langų laiku moksleiviai turės poilsio vietą? Tie langai tikrai bus, kitaip nuo 3 gimnazijos klasės neįmanoma!
5. Peržiūrėkite higienos normas. Yra nustatyta, kiek kokio ploto turi būti pagal mokinių skaičių. Kas buvo prieš 20 metų, nebūtinai tinka šiandienai.
Pamąstymui. Paskaičiau planą apie reformą. Kažko nesuprantu… Jei siekia sutaupyti kodėl neuždaro Gelvonų? Po kelerių metų ten net neliks vyresniųjų klasių, o pradinukai bus vos keli. Išlaikymas 700 tūkst. 150 mokinių! Jų www informuoja, kad turi krūvą aptarnaujančio personalo, mokytojų beveik tiek pat kiek 2k gausesnėje Musninkų gimnazijoje. O bendrą rajono pažangumą tempia žemyn: 2019 pabaigos reitinguose Gelvonų gimnazija 339 vietoje, o Stuoka – 69 (ir be tęstinio mokymo).
Aptverti galima. Bet iš kur pinigai?
Kodėl negalima mokyklos, esančios centre, aptverti? Juk Saulutės darželis irgi centre aptvertas .
Tai palikit kaip yra ir padarykit bendrą pavadinimą. Pjnigus gausit ir vaikų nenuskriausit
Tokiu būdu bus apgauta valstybė ir paimta parama. Taip su darželiais jau buvo.
Kuo jau automobilizmas užkliuvo? Juk mokiniai už jį pinigus moka
Gyventojų ir mokinių skaičiumi mažėjančioms Širvintoms – racionalus sprendimas. Stipriųjų pusių mokymo kokybei pagerinti tikriausiai nebus. Tikėkimės, kad taip, kaip yra dabar. Suprantama, kad dalis vyresniojo amžiaus mokinių sieks brandos atestato Vilniaus ar Ukmergės gimnazijose.
Pritariu ilgajai gimnazijai. Tiek Stuokoj, tiek Atžalyne turi mokytis vaikai nuo 1 iki 12 klasės. Vieni mokyklą rinksis pagal gyvenamąją vietą, kiti pagal rezultatus. Tegu abi mokyklos būna kaip vienas administracinis vienetas. Svarbu, kad rinktis galėtų šeimos
Is kur bus ta mobili pagalba? Rajone trūksta logopedų. Kada jį gaus Kernavės darželis?