Širvintų rajono švietimo įstaigų tinklo kaita

/ VIRGINIJUS SARPAUSKAS /

/ Nuotrauka autoriaus /

     Širvintų rajono savivaldybė yra viena iš kitų šešiasdešimties Lietuvos savivaldybių. Lietuva savo ruoštu, yra viena iš dvidešimt septynių šalių, sudarančių Europos Sąjungą. Be ES, pasaulyje dar yra galybė formalių ir neformalių valstybių sąjungų, blokų, draugijų. Viso progreso variklis yra konkurencija ir noras gyventi geriau. Taip kad Širvintų rajono savivaldybė nėra pati sau viena, ji konkuruoja su Ukmergės, Molėtų ir visomis kitomis Lietuvos savivaldybėmis. Lietuva būtinai konkuruoja su Latvija, dar labiau su Estija bei Lenkija, ir galiausiai su visomis kitomis ES šalimis. ES, kad ir kokia stipri bebūtų, konkuruoja su visu likusiu pasauliu. Tik, aišku, konkurencija gali būti be taisyklių, ir paremta aiškiomis, visuotinai priimtomis teisės ir garbingo elgiasio nuostatomis, kokios galioja tarp šalių ES viduje, tarp ES ir JAV, Junginės karalystės, ir ES nepriklausančiomis, bet Vakarų pasaulio šalimis.

   Taigi, nors ES šalys ir konkuruoja tarp savęs, bet tuo pačiu yra viena kitai labai svarbios, konkuruojant su visu likusiu pasauliu. Europos sąjungai svarbu, ar Lietuva laikosi teisės viršenybės principų, ar sveika Lietuvos bankinė sistema ir ekonomika. ES taip pat svarbu, kokia Lietuvos švietimo sistemos būklė.

  Prieš rašydamas savo nuomonę apie Širvintų rajono savivaldybės švietimo tinklo kaitą, perskaičiau 2017 metų Valstybės kontrolės atliktą švietimo sistemos audito išvadą, 2018 metų Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro paregtą Lietuvos švietimo būklės apžvalgą, taip pat remsiuosi 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. 1-179 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 1-59 „Dėl Širvintų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų priešmokyklinio ugdymo grupių ir mokinių skaičiaus grupėse, klasių skaičiaus kiekviename sraute ir mokinių skaičiaus kiekvienos klasės sraute 2020–2021 mokslo metais ir priėmimo laiko nustatymo“ dalinio pakeitimo priedu, ir tuo keistu 2021m. vasario mėn. būsimu tarybos sprendimo projektu be autorystės „ŠIRVINTŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2021–2025 METŲ BENDRASIS PLANAS“. Visos citatos ir teiginiai bus iš šių nuorodų.

   „Europos Komisija (EK), Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacija (EBPO), vertindamos Lietuvos pažangą, kritikuoja šalį dėl negerėjančios ugdymo kokybės ir neefektyvaus švietimo finansavimo“

   „Išpūsta infrastruktūra lemia tai, kad švietimui skiriamų lėšų didesnė dalis skiriama pastatams išlaikyti. Atlyginimams išleidžiame santykinai taip pat daugiau nei ES vidurkis, todėl lieka mažiau lėšų ugdymo kokybei. Tai rodo ir negerėjantys Lietuvos mokinių pasiekimai, matuojami EBPO PISA2 tyrimo metu, ir Lietuvos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų rezultatai. Mokinių pasiekimai mažesnėse kaimo mokyklose yra žemesni nei miesto, o tai tik dar labiau didina atskirtį. Mokslininkų, tyrinėjančių švietimo ateitį, nuomone, žemų pasiekimų mokiniai yra potenciali našta visuomenei, dauguma iš jų nesugebės gyventi ir dirbti savarankiškai, juos reikės išlaikyti“ (Valstybės kontrolės audito išvada, toliau VK)

Svarbūs faktai, kuriuos vertėtų žinoti:

  ES šalys švietimo sistemai išlaikyti skiria vidutiniškai po 4,8 – 4,9 procento BVP. Lietuva švietimo sistemai skiria 5,2 – 5,4 proc. BVP.

  Vienam mokytojui tenkantis mokinių skaičius Lietuvoje yra mažiausias tarp ES šalių. 2015 m. ES šis rodiklis buvo 12,7, o Lietuvoje – 7,8 ir toliau mažėja.

  Lietuva yra priešpaskutinėje vietoje ES pagal pradinio ir penktoje nuo galo pagrindinio ugdymo lygmens klasių dydį (mažumą). Tarp kaimo ir miesto mokyklų šis skaičius skiriasi 9 kartus, o mokinių pasiekimai, ypač mažose kaimo mokyklose, negerėja.

   Lietuvos pradinių klasių mokytojui tenka 10 mokinių, o vidurinio ugdymo mokytojui – 7, kai EBPO šalyse vidutiniškai pradinio ugdymo mokytojui tenka 15 mokinių, vidurinio – 13.

   Remiantis šiais faktais ir išvadomis, reikia panagrinėti, kokią šiai dienai turime švietimo tinklo padėtį Širvintų rajono savivaldybėje. Turime tokią finansų sistemą, kad valstybėje yra du asignavimų (finansavimo) šaltiniai, tai valstybės biudžetas ir savivaldybų biudžetai. Savivaldybės iš valstybės biudžeto per Švietimo ir mokslo ministeriją mokinio krepšelio pavidalu gauna mokymo lėšas:

    „Mokymo lėšos – tiesiogiai švietimo procesui būtinos lėšos – darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai, profesiniam orientavimui, mokyklų vykdomai sveikatos stiprinimo veiklai ir kitoms ugdymo reikmėms skiriamos lėšos“.

Savivaldybių biudžetų skiriamos lėšos:

„Mokyklos ūkio (aplinkos) lėšos – netiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos mokyklos ūkiui valdyti ir naudoti, mokiniams vežioti ir kitoms ūkio išlaidoms skiriamos lėšos“

Visos išvados ir demografinės prognozės nurodo tolesnį mokinių skaičiaus mažėjimą Lietuvoje, ir Širvintų rajone taip pat. Prieš pat Nepriklausomybę Širvintų rajone gyveno apie 25000 gyventojų, dabar apie 15500.

Situacija rajono mokyklose

   Vienas iš teiginių, kuris krenta į akis, tai per mažas mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui. O kaip yra mūsų rajone? Kadangi du savivaldybės pateikti duomenų šaltiniai šiek tiek skiriasi, tai siūlau į neesminius netikslumus nekreipti dėmesio.

   Širvintų Lauryno Stuokos Gucevičiaus gimnazijoje mokosi 323 mokiniai. „Devintokų“ yra 84, kurie mokosi trijose klasėse, tai vidutiniškai 28 vienoje klasėje. Toliau atitinkamai 22,7; 28 ir 21,7 mokinys vienoje klasėje. Bendras gimnazijos vidurkis 24,85 mokinio vienoje klasėje, nes mokosi 323, o klasių yra 13. Taupydamas laiką paminėsiu tik bendrus visų kitų švietimo įstaigų rodiklius.

• Širvintų „Atžalyno“ progimnazija. Mokosi 332 mokinys, viso 13 klasių, tai bendras vidurkis 25,54 mokinys vienoje klasėje.
• Širvintų pradinė mokykla. Mokosi 335 mokinys, viso 16 klasių, tai bendras vidurkis 20,94 mokinio klasėje.
• Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija. Mokosi 245 mokinys, viso 13 klasių, tai bendras vidurkis 18,85 mokinio klasėje.
• Gelvonų gimnazija. Mokosi 135 mokinys. Nurodoma, kad yra 10 klasių, bet tai laviravimas, nes 1 ir 2; bei 3 ir 4 klasės yra jungtinės. Tai būtų teisinga teigti, kad klasių yra 12. Tai bendras vidurkis be laviravimo 11,25 mokinio klasėje.
• Bartkuškio mokykla – daugiafunkcinis centras. Mokosi 44 mokiniai. Nurodoma, kad yra 4 klasės, bet tai ir vėl laviravimas, nes visos klasės jungtinės po dvi, tai be laviravimo yra 8 klasės. Bendras vidurkis 5,5 mokinio klasėje.
• Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos, Zibalų pagrindinio ugdymo skyrius. Mokosi 9 mokiniai. Jungtinė pradinė klasė. Be laviravimo 4 klasės. Tai bendras vidurkis 2,25 mokinio klasėje.

  Visose rajono švietimo įstaigose mokosi 1423 mokinys. Nurodoma 70 klasių, tačiau be jungtinių klasių laviravimo turėtume 79 klases. Tai bendras rajono vidurkis yra 18 mokinių vienoje klasėje.

   Primenu, kad „EBPO šalyse vidutiniškai pradinio ugdymo mokytojui tenka 15 mokinių, vidurinio – 13“

   Tai Širvintų rajono savivaldybės švietimo tinklas tiek ES, tiek Lietuvos kontekste atrodo gan gerai. Bet tai tik vidurkis, ir tik dalinis situacijos matymas.

  Anksčiau minėti auditas ir apžvalga, su kurių išvadimis visiškai sutinku, didelę svarbą skiria vidutiniam mokinių skaičiui, tenkančiam vienam mokytojui. Kodėl tai yra svarbu?

   Svarbu net tik vidutinis vienam mokytojui tenkantis mokinių skaičius, bet ir tolygumas visoje savivaldybėje.

  Mano nuomone, Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijoje padėtis yra beveik ideali. Vidutiniškai vienam mokytojui tenka 18,85 mokinio. Pati švietimo įstaiga yra geografiškai labai geroje vietoje – „keturių kelių sankryžoje“.

   Tačiau visiškai kitokia padėtis yra su Gelvonų gimnazija ir Bartkuškio mokykla – daugiafunkciniu centru. Jau dabar šiose švietimo įstaigose yra tik po vieną klasės komplektą o dalis klasių yra jungtinės. Šalia Bartkuškio, visiškai netoli yra Maišiagala – stiprus traukos centras. Tiek demografinės tendencijos, tiek pati Širvintų rajono savivaldybė nurodo, kad šioje švietimo įstaigoje mokinių tik mažės.

   Nei kiek nėra geresnė Gelvonų gimnazijos padėtis. Miestelis yra labai toli nuo pagrindinių kelių. Taip pat, tiek demografinės tendencijos, tiek pati Širvintų rajono savivaldybė nurodo, kad šioje švietimo įstaigoje mokinių tik mažės. Bet tai juk gimnazija ir situaciją reikia vertinti kur kas atidžiau.

   Valstybės kontrolės audito citata: „75 proc. gimnazijų vadovų pripažino, kad ne visiems 11–12 kl. moksleiviams gali sudaryti sąlygas mokytis tam tikrų pageidaujamų dalykų, nes nesusidaro minimalios mokinių grupės. Ši problema aktualesnė mažesnėse rajonų ilgosiose gimnazijose, kuriose yra po vieną 11 ir 12 kl. komplektą. Jos kartais negali užtikrinti net tam tikrų bendrojo lavinimo branduolio – gamtamokslinio ar socialinio ugdymo – dalykų pamokų, o miesto gimnazijos, kur yra po kelias 11-as ir 12-as klases, dažniausiai negali užtikrinti tik meninio ugdymo (dailė, muzika), kūno kultūros ar pasirenkamųjų dalykų“

Širvintų Lauryno Stuokos Gucevičiaus gimnazija ir Širvintų „Atžalyno“ progimnazija

bei Širvintų pradinė mokykla

   Šioms švietimo įstaigoms noriu skirti išskirtinį dėmesį. Jose mokosi beveik po vienodą mokinių skaičių, apie 330. Vadinasi, jos yra gerai subalansuotos, iš vienų į kitas pereina beveik vienodas mokinių skaičius, viena kitą papildo. Gimnazijoje ir progimnazijoje yra po 13 klasių. Bet ties čia reiktų sustoti.

   Ką tik pasibaigė Seimo rinkimų kompanija. Beveik visos partijos savo rinkimų programose akcentavo švietimo sistemos pertvarkos svarbą. Partijos, kurios dabar sudaro valdančią daugumą, rinkimų metu žadėjo inicijuoti nacionalinį partijų susitarimą švietimo klausimu. Vadinasi, šios vyriausybės vienas esminių darbų, bus rasti kuo platesnį sutarimą švietimo klausimais, ir kartu su kitomis partijomis jį pasirašyti. Matant, koks visuomenei svarbus švietimas ir ilgalaikė bei tvari švietimo reforma, sunku patikėti, kad atsirastų partijų, kurios to susitarumo nepalaikytų. Taigi, gan greitai bus parengtas naujas švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai.

  O ką daro Širvintų rajono savivaldybės administracija? Ji parengė beasmenį tarybos sprendimo projektą, kuriame teigia, kad remiasi „Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768“. Dabar yra 2021 metai. Buvo gražūs dešimt metų, kada buvo galima remtis tomis taisyklėmis. Kiek teko girdėti, tai ir naujoji Švietimo ir mokslo ministerija rengdama naują švietimo tvarką remsis ES šalių patritimi, ir sieks, kad mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui siektų ES šalių vidurkį. Tai yra 13 – 15 mokinių.

  Kokią turime situaciją progimnazijoje ir gimnazijoje? Vienam mokytojui tenka apie 25 mokinius. Turime baveik po 330 mokinių mokykloje. Po 13 klasių. Tai, jeigu laikysimės daugiametės ES patirties, ir galimos naujosios švietimo programos, ir sieksime klasėje turėti po 15, ar bent 18 mokinių, tai klasių komplektų skaičius išaugs nuo 18 iki 22. Vidutiniškai 20 klasių.

  Klausimas, į kurį aš ir pats neturiu atsakymo – ar progimnazijos ir gimnazijos mokyklų pastatuose sugebės talpinti po tokį skaičių klasių? Ar fiziškai yra tiek kabinetų? Kiek klasių komplektų gali vykdyti švietimą viena pamaina?

  Manau, kad, norint sutalpinti 20 klasių komplektų vietoje dabartinių 13, tektų išnaudoti bibliotekos, skaityklos, mokytojų ir direktorės kabinetus.

   Tai apie kokį gimazijos ir progimnazijos jungimą galima kalbėti? Ką į tai pasakys Švietimo ir mokslo ministerija?

  Darbar apie tai, kodėl taip svarbu tinkamas mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui. Cituoju:

  „Skiriasi mokinių patirtis, motyvacija, mokymosi stilius ir tempas, talentai ir pan., o ugdymo procesas yra atviras skirtingam žinojimui. Taigi, mokykla privalo sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo gebėjimus ir kompetencijas. Individualaus ugdymo pagal poreikius svarbą pabrėžia strateginiai dokumentai – Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, Valstybės švietimo 2013–2022 metų strategija, Geros mokyklos koncepcija. Ugdymas pagal individualius mokinių poreikius sudarytų galimybes ne tik įgyti pagrindinių žinių, bet ir geresnes sąlygas siekti aukštesnių gebėjimų, mažintų socialinę atskirtį, kuri neigiamai veikia bendrus mokinių pasiekimus, didina ankstyvą mokinių pasitraukimą iš ugdymo proceso“

  Individualų ugdymą pagal poreikius galima užtikrinti tik mokytojui dirbant su optimaliu mokinių skaičiumi klasėje. Cituoju:

   „Svarbu atpažinti specialiuosius ugdymosi poreikius. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu nurodyta, kaip jie turėtų būti nustatomi. Jų gali atsirasti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių“

   „Tarptautinis penkiolikmečių mokymosi tyrimas rodo, kad mokinių iš žemo socialinio, ekonominio ir kultūrinio statuso šeimų pasiekimai Lietuvoje yra prastesni nei jų bendraamžių iš aukšto socialinio, ekonominio ir kultūrinio statuso šeimų. Tai ypač būdinga rajonų mokykloms (išskyrus rajonų centrų mokyklas). Tokie vaikai turi mokymosi sunkumų, nes praleidžia pamokas, neatlieka namų darbų dėl skurdžios šeimos padėties (tėvai bedarbiai, per mažos gyvenamosios patalpos, nėra kur ruošti pamokų) ar šeimos priskyrimo socialinės rizikos grupei“

   Švietimo tema yra be galo plati. Pvz. švietimo tinklas ir su juo glaudžia susijęs mokinių pavežėjimas, savivaldybei privaloma viešoji paslauga, viešasis susisiekimas.

   Kita tema, kuri gan makabrištai skamba mūsų savivaldybėje – jaunų mokytojų pritraukimas. O kiek mokytojų išprašyti, ar patys susiprato, ir įsidarbino Vilniuje, ir daugiau už jokius pinigus į Širvintas negrįš…

Trumpa ilgo teksto pabaiga. Pasiūlymai

Švietimo įstaigos, kurios turi likti savarankiškos:

Širvintų Lauryno Stuokos Gucevičiaus gimnazija

Širvintų „Atžalyno“ progimnazija

Širvintų pradinė mokykla

Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija

  Bartkuškio mokykla – daugiafunkcinis centras. Kad teisiškai viskas būtų sklandu, tai galima pavadinti „Reorganizavimas prijungimo būdu“ jungiant prie Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos. Bet reikia kalbėtis su kiekvienu mokiniu ir jo tėvais individuliai, kokią švietimo įstaigą jie nori pasirinkti.

  Kitas nonsensas, apie kurį savivaldybė nieko nemini, tai Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos, Zibalų pagrindinio ugdymo skyrius, kuriame mokosi tik 9 mokiniai. Ar taip sunku juos atvežti į Širvintų pradinę mokyklą?

  Kiek kebliau spręsti Gelvonų gimnazijos klausimą. Mano manymu, gimnazija neturi jokios perspektyvos. Mano patarimas tėvams. Jeigu skystai valdžiai pritrūktų politinės valios, pasirūpinkite savo vaikais labiau, nei patys savimi. Imkite juos ir vežkite į kitas švietimo įstaigas. Jeigu nepriimtų nei viena, taip vadinamos savos savivaldybės švietimo įstaiga, vežkite į  Ukmergę. Praeis keli metai, džiaugsitės.

   Dabar tikrai pabaigai. Gruodžio paskutinės dienos. Pradžiai iš progimnazijos, sekančią dieną iš gimnazijos mokytojų ateina žinia apie gręsiančią nežinią. Po Naujųjų internete pasirodo beasmeniai, gal besmegenių parengti, tarybos sprendimo projektai. Visuomenė nulio vietoje, mokytojai nulio vietoje. Taip nesidaro.

  Pradžiai turėtų būti diskutuojama su visa visuomene, ne tik su dabartiniais tėvais, bet ir su būsimais tėvais, ir su visa bendruomene. O ką apie šią situaciją mano mokytojai? Ar jie tikrai neturi teisės ir teisėtų lūkesčių žinoti savo profesinę perspektyvą ir galimybę dirbti savo švietimo įstaigoje, ar bent jau po reorganizacijos kitoje? Ar reorganizacija būtinai turi būti baudžiamoji, egzekucinė? Ar jau ieškoti sunkvežimio atviru kėbulu, mokytojams užrištomis akimis nežinoma kryptimi išvežti?

Vietoj epilogo

  Mano nuomone, ta visa mokyklų tinklo pertvarka, tėra tik dūmų uždanga. Pagrindinis klausimas, kas bus su atlaisvintu darželio pastatu. Komitetų posėdžio metu į šį klausimą, jūsų merė atsakė apytiksliai taip: „Nesijaudinkite, tikrai nestovės išdaužytais langais”. Toks atsakymas, tiesioginį žmonių pasitikėjimą turintiems tarybos nariams.

  Bet kokiu atveju, turėsiu apie šiuos įvykius informuoti Seimo Švietimo ir mokslo komitetą. O tik vėliau nuspręsiu, kaip balsuoti, kai žinosiu daugelio Jūsų nuomonę.

Virginijus Sarpauskas yra Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys