„… siūlome Širvintų pradinę mokyklą prijungti prie Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos ir pradinės mokyklos mokinius perkelti mokytis į progimnazijos patalpas, o Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją palikti tose pačiose patalpose ir sprendimą dėl jos reorganizavimo priimti atsižvelgiant į kitų savivaldybės gimnazijų perspektyvą Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, pakeitimą. Tikimės, kad darbo grupė, rengusi Bendrojo plano projektą, įvertins Ministerijos pasiūlymą, aptars jį su mokyklų bendruomenėmis.“
Visas raštas nuotraukose:
Viena Kolūkiečių gatvės persona, vos ne vos baigusi vakarinę vidurinę, imasi mokyklų reformas. Ir vėl apie save kalba trečiuoju asmeniu.
„Čia ir prasideda visos įdomybės, mat, Ž. P. mokyklą baigė dvejais metais vėliau nei jos bendraklasiai”
Nemanau, kad sumenktų ŽP įvaizdis. Jos gerbėjai pritars bet kam, ką ji bepasakytų. Juk buvo jau vienas visai nesenas toks atvejis – kai vietoj keliavimo į Stuokos gimnaziją, pasiūlė visiems keliauti į Atžalyną. Visi gerbėjai su „Ura” entuziastingai sutiko. Sutiks ir dar kartą.
Švietimo ministerijos siūlomas variantas yra optimaliausias visoms pusėms, turint omenyje visas aplinkybes (pvz. žmonių pasyvumą šiuo klausimu).
Merei nesvarbu kas jos vedamame sąraše bus išrinkti į savivaldybės tarybą. Svarbu kiek bus išrinkta: tam , kad posėdžiuose tinkamai rankas pakilnotų.
Čia ne istorijos su ligonine atvejis. Jau viešai pagarsintas būsimas tarybos sprendimas. Tai dabar nusileis nieko neišmanančiai opozicijai, kuri pasieks laimėjimą? Sumenks kuriamas įvaizdis. Tokios klaidos nedaromos. O kad ateityje galėtų laimėti gimnazistai – tai jai neaktualu.
Jaunimas turi tėvelius, o šie savo tėvelius, taigi skaičiai susidaro nemaži. Politikui patekti į savivaldybės tarybą užtenka kiek daugiau nei 100 rinkėjų balsų. Taigi, tie balsai gali nulemti kelių tarybos narių likimus
Pensininkui. Aha, dar gimdyt jaunoms mokytojoms uždraus.
Prieš leidžiant vaikus į mokyklą visada sudaroma sutartis tarp tėvų ir mokyklos. Tegul įtraukia punktą, kad nesikeis mokytojas.
Dainiui. Koks procentas jaunimo balsuoja? 18-19 m. gimnazistų apie 150 piliečių, balsuos koks 50 proc. = 75 balsai.
Kokiu būdu pralaimi merės aureolė? Kaip tik politiniu požiūriu jai tai būtų labai racionalus sprendimas. Pvz. 2023 m. gimnazija būtų balsavusi prieš ją, dabar gi balsų ji gali ir neprarasti, bent jau tų, kurie už ją visada balsuodavo
Visos mokyklos laimi, tačiau pralaimi merės aureolė: ji negali to leisti (juk už ją balsavo labai jau didelis procentas rinkėjų).
Nesvaikite apie tą patį dalyko mokytoją nuo penktos klasės iki gimnazijos baigimo. Tai ilgas laiko tarpas ir toks tęstinumas beveik nerealizuojamas arba nukenčia bent dalies mokinių mokymo kokybė (mokytojai serga, išeina į pensijas, kai kurie iš jų išgujami iš darbo, skiriasi jų kvalifikacija ir metodinis pasirengimas, bus daugiau išlaidų korepetitoriams, kai nepasiseks su konkrečiu dalyko mokytoju ir t.t.).
O ką ŽP praranda priimdama šį variantą? Man atrodo nieko. Nebent kažko nežinau.
Darželiai patenkinti. Pradinė ir Atžalynas turėtų būti patenkinti, nes norėjo reformų. Gimnazija irgi, nes atsižvelgė į gimnazistų peticiją. Kas lieka nepatenkinti?
Pagirtinas ministerijos siūlymas dėl gimnazijos klasių (jos objektyviai neturi niekur keltis), tačiau pagal juridinę tvarką savivaldybės valdžia neprivalo ministerijos klausyti. Patys suprantate koks sprendimas bus priimtas.
Turint omenyje, visuomenės aktyvumą (tiksliau, jo nebuvimą) šiuo klausimu, jei ŽP priims šį variantą bus labai gerai. Tai žymiai geriau negu 1 (sausio mėn.) siūlytas variantas
Problema išlieka – 700 vaikų vienoje mokykloje. Nebelieka pagrindinio reformos arkliuko – tęstinumo.
Kodėl priešmokyklinukų nekelti pas pradiukus?
O kas bus su Saulutės darželiu?
Siūlymas labai logiškas. nes gimnazistai ir jų mokytojai niekur keltis nenorėjo, o štai pradinė mokykla reformai pritaria.