Vienas svarbiausių klausimų, kurio sprendimo laukė nemaža rajono bendruomenės dalis, šios dienos Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo Širvintų rajono švietimo tinklo petvarka. Paskelbus Tarybos opozicija pasisakė Tarybai.
PIRMAS PASISAKYMAS
Skaitė Vidmantas Mateika:
Mes, žemiau pasirašę Širvintų rajono savivaldybės tarybos „Už permainas“ frakcijos nariai nepritariame pateiktam Širvintų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021-2025 metų bendrajam planui.
Pagrindinės jūsų įvardintos pertvarkos priežastys, kurios mus labai baugina, yra šios:
1.Pagal jus, kai kurių pedagogų bei vadovų kompetencija šiuo metu nepakankama. Ar tai vienintelis būdas išspręsti vieno ar kelių pedagogų mokymo lygį sugrūdant vaikus į vieną pastatą? Ir ar galima teigti, kad tokiu būdu mokymosi sąlygos gerėja? O gal priežastis slypi visai ne tame? Gal eilinį kartą politika įvelta ir į ugdymo įstaigas? O gal tai noras sutaupyti savivaldybės biudžeto lėšas vaikų ugdymo kokybės sąskaita?
2.Pateikiame kelis pastebėjimus. Mūsų savivaldybėje vienam vaikui per metus skiriama (aplinkos lėšos) apie 730 eurų. Tuo tarpu Molėtai – 916 eurų, Kupiškis – 808 eurus, Pakruojis – 971 eurą, Anykščiai – 879 eurus, Jurbarkas – 920 eurų, Trakai – 1014 eurų, Vilniaus raj. – 1249 eurus. Kaip matote skaičiai kalba patys už save. Mes vaikų ugdymo procesui išleidžiame mažiausiai! Peršasi klausimas ar norime dar labiau taupyti?
3.Dabar pakalbėkime apie mokyklos erdvę, nuo kurios taip pat priklauso ugdymo ir psichologinė vaikų būsena. Atkreipkime dėmesį į Atžalyno progimnazijos bendrą plotą. Jis yra 5729 kv.m. Įgyvendinus pertvarką moksleivių skaičius būtų 655. Reiškia, vienam vaikui atitenka 8,74 kv.m, tuo tarpu Molėtuose 17,59 kv.m, Kupiškyje 21,17 kv.m, Pakruojyje 20,13 kv.m, Anykščiuose 18,03 kv.m, Jurbarke 20,13 kv.m, Trakuose 15,22 kv.m, Vilniaus raj. 15,99 kv.m. Taigi, brangieji, ar mes gerinsim vaikų ugdymo kokybę sugrūdus į vieną pastatą visus moksleivius? Mes manome, kad ne!
4.Labai daug kalbama, kad pakeitus mokyklą keičiasi ir vaikų ugdymo kokybė ir dažniausiai ne į gerą pusę, kad vieno mokytojo atsakomybė ugdant vaikus nuo 5 iki 12 klasės yra žymiai geriau. O mums atrodo, kad vaiko mokymosi rezultatai priklauso ne tik nuo mokytojo ar mokyklos, bet ir nuo vaiko šeimos požiūrio į jo mokslus. Dažnai girdime metamus kaltinimus gimnazijai apie prastą ugdymo kokybę. O ar buvo sprendžiamas mokyklos ugdymo proceso gerinimas? Ko būtent reikėtų mokyklai, kad jis pagerėtų? Reikia nepamiršti, kad vaikas atėjęs į gimnaziją mokytis, jau būna besiformuojanti asmenybė, kuri kartais neranda savęs ir tai gali įtakoti mokymosi rezultatus.
Na ir pabaigai, ar jums nekeista, gerbiami tarybos nariai, kad tokiu labai svarbiu švietimo pertvarkos klausimu buvo sušauktas tik vienas Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto posėdis, kuriame buvo pristatomas visiškai kitas variantas apie kurį dabar net nekalbama. Jokio sprendimo komiteto metu nebuvo priimta ir dėl jokios Komisijos sukūrimo nebuvo kalbama. Juo labiau, kad neaišku pagal kokius kriterijus ji buvo sukurta. Tai apie kokias pertvarkas galime kalbėti?
Tad mūsų siūlymas yra atidėti šį sprendimą ir atlikti išsamią pertvarkos analizę, nes ši bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka yra parengta skubotai ir neargumentuotai.
Vidmantas Mateika
Alfredas Astikas
ANTRAS PASISAKYMAS
Skaitė Anna Kuznecovienė:
Mes, žemiau pasirašę Širvintų rajono savivaldybės tarybos „Už Širvintas, turinčias ateitį!“ frakcijos nariai nepritariame pateiktam Širvintų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021-2025 metų bendrajam planui.
- Teikiamas siūlymas yra grindžiamas motyvais, kurie nėra išsamiai argumentuoti. Vienas iš pateiktų argumentų – ugdymas nuo 5 iki 12 klasės viename pastate sudarytų sąlygas pedagogams užtikrinti ugdymo turinio nuoseklumą neva taip bus užtikrintas mokymosi tęstinumas nuo 5 iki 12 klasės pas vieną dalyko mokytoją. Kaip šis rodiklis atlieps mokinių pažangumui? Panagrinėjus 2019-2020 mokslo metų bendrojo ugdymo mokyklų bendrą mokinių pažangumo ataskaitą įsitikiname, kad labiausiai mokinių pažangumas krenta 5-8 klasėse, vaikams iš pradinės mokyklos atėjus į progimnaziją. Jei labai gerai besimokančių 1-4 klasėse turime 22,76 proc., tai 5-8 klasėse jau tik 11.29 proc. Pažangumas sumažėja dvigubai. Kai tuo tarpu lyginant 5-8 klases ir I-II gimnazijos klases (kai mokiniai vėl pereina į kitą mokymosi įstaigą) labai gerai besimokančių sumažėja jau tik 0,61 procentiniu punktu (nuo 11.29 iki 10.68 proc.) Vadinasi mokymosi kokybės ir pažangumo rodiklių pagerinimo neužtikrina mokymosi tęstinumo pas vieną dalyko mokytoją sąlyga.
- Komitetų posėdžio metu išvardinti argumentai dėl pertvarkos – sumažės tuščių langų moksleiviams, bus sulygintas mokytojams etatų skaičius, nes šiuo metu vieni mokytojai turi 0.5, o kiti 1.5 etato – nėra svertiniai, dėl ko reikėtų imtis tokios pertvarkos. Kas trukdė iki šiol spręsti šias problemas: sudaryti tinkamą pamokų tvarkaraštį, kad mokiniai neturėtų langų, paskirstyti etatus mokytojams?
- Vienas iš įvardintų uždavinių – gerinti mokytojų kokybinę sudėtį, skatinti mokytojų kūrybiškumą, sudarant jiems palankias sąlygas kelti kvalifikaciją. Ar reikia tam pertvarkos? Kas dabar trukdo dėti pastangas šiems uždaviniams pasiekti?
- Kalbama ir apie jaunų mokytojų pritraukimą į mokyklą. O mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo plane įvardijama viena iš priemonių – pateikti Švietimo ir kultūros skyriui informaciją apie mokyklose trūkstamą mokytojų skaičių, skelbti informaciją mokyklų ir savivaldybės tinklapiuose apie laisvas mokytojų pareigybes. Ar tai argumentas pertvarkai?
- Pristatydami esamos švietimo būklės analizę, jos stiprybes, silpnybes, grėsmes ir galimybes, viena iš silpnybių įvardijate tai, kad ne visi pedagogai geba organizuoti pamokas nuotoliniu būdu ir todėl prastėja ugdymo kokybė. Kaip gimnazistų perkėlimas į progimnazijos patalpas padės išspręsti šią problemą?
Ir tai tik nedidelė dalis mūsų pastebėjimų. Savo poziciją taip pat išreiškėme pasisakydami komitetų posėdžio metu.
Pritariame Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuomonei, kad mokyklai, „kurioje mokysis per 1000 mokinių, nepavyks įgyvendinti Geros mokyklos koncepcijos, … nepavyks pasiekti tikslo – įsteigti modernią ir šiuolaikišką, tinkamai aprūpintą mokymo priemonėmis gimnaziją, gebančią sukurti jaukią aplinką, suburti stiprius mokytojus ir kitus darbuotojus, galinčius mokiniams padėti įgyti kokybišką išsilavinimą“. Mes taip pat esame tos nuomonės, kad gimnazijos sujungimas su progimnazija ir pradine mokykla būtų žingsnis atgal.
Todėl prašome tarybos narių atkreipti dėmesį į išsakytas pastabas ir atidėti šio klausimo sprendimą.
Alytė Skeberienė
Inga Matukaitė
Anna Kuznecovienė
Pasisakymų įrašus galite peržiūrėti čia:
Šitą tarybos posėdį reikėtų parodyti Lietuvai…..
Ar girdėjote, koks pasiketęs švietimo skyriaus vedėjos Kralikės tonas – pakeltas , tvirtas, išmokusi perskaityti tekstą be klaidų . Apmokymus praėjo pas Merę Popins :))
Valdantieji tiki paklusniaisiais.
Aplamai juokinga, kai lygina pradinukus ir gimnazistus. Pažiūrėkit į savo patirtį. Pirmoje klasėje būna 10 pirmūnų, po metų tik 8 ir t. t. Mokslai sunkėja, ne visų galvos vienodai verda. Kegvirtoje klasėje nereik fizikos mokytis.
Dėl olimpiadų. Mažiukai visur dalyvauja, nes mokytoja liepdavo. Didesni atsirenka, ar jiems to reikia. Žodžiu, skysti p merės argumentai. Tarp kitko įdomu, kokiose olimpiadose ji dalyvaudavo 1, 5, 12 klasėse.
Peršasi viena mintis. Kažkas tendencingai šmeižia gimnazija ir jos mokytojus. Ir valdantieji tuo tiki. Gerai būtų, jei patikrintų faktus.