Širvintų mokyklų pertvarka pavogs gimnazistų svajones ir prisiminimus?

/Anna Kuznecovienė, Širvintų r. savivaldybės tarybos narė /

    Vis dėlto, Širvintų rajono mokyklų pertvarka vyks. Ketvirtadienį taip nusprendė savivaldybės taryba valdančiųjų balsų dauguma.

   Šios reformos, kaip ir ankstesnių Širvintų rajono merės reformų, būtinybe abejoja savivaldybės tarybos opozicija. Jokios gyventojų apklausos apie jų požiūrį į mokyklų pertvarką savivaldybė nerengė. Tačiau surinkti beveik 600 mokyklos bendruomenės narių, gyventojų parašų po pareiškimu, kuriame kaip ir neprieštaraujama mokyklų reformai apskritai, tačiau išsakoma neigiama pozicija dėl gimnazijos iškėlimo į kitą pastatą.

   Beveik 200 Širvintų miesto gimnazistų anksčiau pasirašė peticiją, kurioje išreiškė didelį nenorą išsikelti ir palikti jiems brangų gimnazijos pastatą. Jaunus žmonės ypač galima suprasti: jiems gimnazijos pastatas yra kur kas daugiau nei tiesiog pastatas – ten didelė ir labai svarbi jų gyvenimo dalis su jų svajonėmis ir ambicijomis. Todėl reikia susimąstyti ir apie psichologines tokių pokyčių pasėkmes moksleiviams.

  Tačiau tiek opozicijos, tiek gyventojų bendruomenės argumentai prieš tokią mokyklų pertvarką atsimušė į uždarytas savivaldybės merės duris.

   Tokia mokyklų reforma yra visiškai nereikalinga Širvintoms. Reformos sumanytojų argumentai yra grindžiami įsisenėjusiomis rajono mokyklų sistemos problemomis, kurių patys valdantieji antra kadencija nesprendžia, o dabar jomis jie dar dangsto savo pertvarką.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuomone, mokyklos struktūrai, „kurioje mokysis per 1000 mokinių, nepavyks įgyvendinti Geros mokyklos koncepcijos, … nepavyks pasiekti tikslo – įsteigti modernią ir šiuolaikišką, tinkamai aprūpintą mokymo priemonėmis gimnaziją, gebančią sukurti jaukią aplinką, suburti stiprius mokytojus ir kitus darbuotojus, galinčius mokiniams padėti įgyti kokybišką išsilavinimą“.

   Pirma, tikisi valdantieji, įgyvendinus ką tik patvirtintą Širvintų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021-2025 metų bendrąjį planą, kad mokymosi kokybė ir moksleivių pažangumo rodikliai pagerės, nes moksleiviai viename pastate galės mokytis pas vieną dalyko mokytoją nuo 5 iki 12 klasė

   Tačiau mūsų – opozicijos – atlikta analizė rodo kitokias Širvintų rajono moksleivių perspektyvas.  Panagrinėjus 2019-2020 mokslo metų bendrojo ugdymo mokyklų bendrą mokinių pažangumo ataskaitą, įsitikinome, kad labiausiai mokinių pažangumas krenta 5-8 klasėse, vaikams iš pradinės mokyklos atėjus į progimnaziją. Jei labai gerai besimokančių 1-4 klasėse turime 22,76 proc., tai 5-8 klasėse – jau tik 11,29 proc. Taigi, pažangumas sumažėja du kartus. Lyginant 5-8 klases ir I-II gimnazijos klases (kai mokiniai vėl pereina į kitą mokymosi įstaigą) labai gerai besimokančių sumažėja jau tik 0,61 procentiniu punktu (nuo 11,29 iki 10,68 proc.).

   Todėl siekiant pagerinti moksleivių pažangumo rodiklius, pasirinkta ne ta tikslinė moksleivių grupė. Ne pradedantiesiems gimnazistams, o progimnazistams reikėtų didesnio mokymosi nuoseklumo ir apskritai moralinio palaikymo, atsižvelgiant ir į jų amžių. Tačiau progimnazistų adaptacijos problemų, panašu, neketinama spręsti.

 Mes, opozicijos nariai, taip pat esame tos nuomonės, kad gimnazijos sujungimas su progimnazija ir pradine mokykla būtų žingsnis atgal.

   Antra, valdantieji argumentavo, kad įvykdžius mokyklų pertvarką, sumažės tuščių langų moksleiviams, bus sulygintas mokytojams etatų skaičius, nes šiuo metu vieni mokytojai turi 0,5, o kiti 1,5 etato. Tačiau tai nėra svertiniai, dėl ko reikėtų imtis tokios pertvarkos. Kas trukdė iki šiol spręsti šias problemas: sudaryti tinkamą pamokų tvarkaraštį, kad mokiniai neturėtų langų, paskirstyti po lygiai etatus mokytojams? Ir klausimas, ar šie konkretūs pažadai dar bus įgyvendinti, jei pačių valdančiųjų išvardintos problemos jų nebuvo sprendžiamos iki šiol?

   Trečia, reformos sumanytojai įvardijo uždavinį  gerinti mokytojų kokybinę sudėtį, skatinti mokytojų kūrybiškumą, sudarant jiems palankias sąlygas kelti kvalifikaciją. Vėlgi, ar reikia tam pertvarkos? Kas iki šiol trukdė dėti pastangas šiems uždaviniams pasiekti? Jei to nebuvo daroma iki dabar, kur yra garantija, kad tai bus daroma reformos dėka?

   Ketvirta, taip pat kalbama ir apie jaunų mokytojų pritraukimą į mokyklą. Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo plane įvardijama viena iš priemonių – pateikti Švietimo ir kultūros skyriui informaciją apie mokyklose trūkstamą mokytojų skaičių, skelbti informaciją mokyklų ir savivaldybės tinklapiuose apie laisvas mokytojų pareigybes. Ar tai argumentas pertvarkai?

   Juk siekiant pritraukti jaunus mokytojus, reikia konkrečios strategijos, kurioje numatytos galbūt ir būsto lengvatos atvykstantiems jauniems mokytojams, ir konkurencingi atlyginimai, ir kt. Vien skelbimo internete apie laisvas mokytojų vietas čia tikrai neužtenka.

Viskas Širvintose būtų kitaip, jei mūsų vietinė valdžia būtų atviresnė žmonėms. Būtent atvirumo, skaidrumo ir demokratijos trūkumas yra vienas iš didžiausių mūsų rajono valdymo trūkumų, kuris kelia nemažai įtampos priimant sprendimus rajono savivaldybės taryboje.

   Galiausiai, pristatydami esamos švietimo būklės analizę, jos stiprybes, silpnybes, grėsmes ir galimybes, reformatoriai viena iš dabartinių mokyklų sistemos silpnybių įvardijo tai, kad ne visi pedagogai geba organizuoti pamokas nuotoliniu būdu ir todėl prastėja ugdymo kokybė. Kaip gimnazistų perkėlimas į progimnazijos patalpas padės išspręsti šią problemą?

   Pasak lietuvių liaudies patarlės – kaip pasiklosi, taip išsimiegosi. Deja, šiuo atveju, reformą daro saujelė pataikūnų, normaliai nepasitarusi su bendruomene, o tos reformos karčius vaisius ragaus visi Širvintų rajono gyventojai, turintys ar turėsiantys vaikų. Iš tiesų pats laikas susimąstyti apie būsimas tokios neapgalvotos ir skubios reformos pasėkmes.

   Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuomone, mokyklos struktūrai, „kurioje mokysis per 1000 mokinių, nepavyks įgyvendinti Geros mokyklos koncepcijos, … nepavyks pasiekti tikslo – įsteigti modernią ir šiuolaikišką, tinkamai aprūpintą mokymo priemonėmis gimnaziją, gebančią sukurti jaukią aplinką, suburti stiprius mokytojus ir kitus darbuotojus, galinčius mokiniams padėti įgyti kokybišką išsilavinimą“.

   Mes, opozicijos nariai, taip pat esame tos nuomonės, kad gimnazijos sujungimas su progimnazija ir pradine mokykla būtų žingsnis atgal.

   Kaip Širvintų rajono savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto narė, pasigedau išsamumo šiame bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021-2025 metų bendrajame plane. Be to, mums atskirame Komiteto posėdyje buvo pristatytas visiškai kitas reformos variantas, sakyčiau, logiškesnis.

   Viskas Širvintose būtų kitaip, jei mūsų vietinė valdžia būtų atviresnė žmonėms. Būtent atvirumo, skaidrumo ir demokratijos trūkumas yra vienas iš didžiausių mūsų rajono valdymo trūkumų, kuris kelia nemažai įtampos priimant sprendimus rajono savivaldybės taryboje.