Po skiepo. Žadėtų šalutinių poveikių nesulaukiau

/ NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /

   Nesu medikė ir ne viską pati suprantu. Šiuo savo tekstu nenoriu nieko per prievartą versti. Jis greičiau skirtas tiems, kurie galvoja skiepytis, bet delsia, nes nežino. Nežino, kaip jausis, kas bus.

   Šiandien pilna informacijos apie komplikacijas ir pašalinius poveikius. Bet tie, kuriems skiepai praeina sklandžiai – tyli. Todėl visuomenė, girdėdama vieną pusę, dar labiau nerimauja ir dar labiau delsia.

  Covidas užvaldė visą pasaulį. Savo piktais čiuptuvėliais įsisiurbė ne tik į mūsų organizmus, bet ir į mąstymą. Kuo mažiau žinome, tuo labiau bijome. O bijodami tampame silpnais.

  Aš suprantu, kad po skiepo gali būti šalutinių simptomų. Bet kai pagalvoju apie intubuotus ligonius, apie vamzdelius gerklėje – tie simptomai ne tokie ir baisūs atrodo.

  Kad skiepysiuos, žinojau seniai. Prieš du mėnesius pasiskiepijo mano vyriausia dukra. Kasdien domėjausi, kaip ji jaučiasi. Žinau, kad drąsiai keliauja į darbą pas pacientus ir jaučiasi saugi.

  Tad pamačiusi facebook‘e savo gydymo įstaigos skelbimą, kad kviečiami skiepytis lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, kurių ligos yra patvirtintos SAM ministro kaip prioritetinės, skubiai rinkau numerį ir užsiregistravau skiepui. Ko gero pirma kartą džiaugiausi turėdama net kelias lėtines ligas, kurios suteikė teisę anksčiau pasiskiepyti. Po registracijos skambinau savo šeimos gydytojai, su kuria nusprendėme, kad reikia pasidaryti antikūnių testą. Juk jei testas teigiamas, net 6 mėn. rekomenduojama nesiskiepyti.

   Tad sumoku 19 Eur ir man paimamas kraujas tyrimui. Mano antikūnių testas buvo neigiamas. Tai reiškia, kad baisiuoju covidu nesirgau.

Aš suprantu, kad po skiepo gali būti šalutinių simptomų. Bet kai pagalvoju apie intubuotus ligonius, apie vamzdelius gerklėje – tie simptomai ne tokie ir baisūs atrodo.

   Tad antradienį po pietų nuvykau į savo gydymo įstaigą ir buvau paskiepyta MODERNA vakcina. Profesionali sesutės ranka darbą atliko greitai ir neskausmingai.

   Pirmą pojūtį pajutau po 15 min, įėjusi į prekybos centrą. Buvo toks didžiulis noras nusiimti kaukę, nes jaučiausi labai saugi. Taip, aš suprantu, kad taip greitai apsauga nesusidaro. Bet toks stiprus saugumo jausmas buvo.

   Visą vakarą neramiai laukiau šalutinių poveikių. Juk tiek apie juos pripasakota. Dar persiskaičiau poliklinikoje duotą informacinį lapelį. Jis drąsos nepridėjo.

   Vienu metu lyg širdutė suspurdėjo, bet širdies ritmo sutrikimai, mano kasdienybė.

   Taip pirmąjį vakarą ėjau miegoti sutrikusi – jokių pašalinių poveikių nesulaukiau.

  Paryčiais versdamasi ant kito šono pajutau, kad dūrio vietoje ranka jautri prisilietimui. Jautri buvo ji ir atsikėlus. Nei temperatūros, nei dar ko.

  Paprastai ryte iki 10 val nieko nededu į burną. 10 val. atsigeriu kavos ir viskas. Šį rytą nuo ryto kramčiau: sumuštinis, du obuoliai, apelsino puselė, riešutų sauja. Paskambinusiai draugei juokavau – jaučiu šalutinį poveikį – noriu kramtyti… Palei pietus ir tai praėjo.

   Paskambinusi vienai iš kartu pasiskiepijusių senjorių sužinau, kad jai po skiepo šiek tiek šoktelėjo spaudimas. Tačiau vaistai viską sutvarkė.

  Visą dieną vis dar laukiau. Bet šalutiniai poveikiai nepasirodė. Spėju, kad jau ir nepasirodys. Dirbant šiek tiek apie save priminė ranka – staigiai pakėlus suskausdavo. Antrą vakarą po skiepo greitai užmiegu, matyt nuovargis padarė savo.

  Gegužę gausiu antrąją dozę. Sako, po jos dažniau sukarščiuojama. Bet ką reiškia diena-dvi su pakilusia temperatūra prie nežmonišką dusulį sergant?

   Rašant šias eilutes iš televizoriaus pusės atskriejo frazė: „Tais, kas nesiskiepija, rūpinasi natūrali atranka“.

   Mūsų protėviai, nebūdami tiek apsišvietę, kiek mes, jau seniai skiepijo savo vaikus ir anūkus. Tokiu būdu nemaža dalis ligų mums tapo žinomos tik iš vadovėlių. Jei būsime ryžtingi, koronavirusą taip pat galėsime paguldyti į vadovėlio puslapius ir toliau ramiai gyventi.