Eglė Radzevičiūtė: kiekvienas prisilietimas prie drobės yra nuotykis

/ NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /

    Visada smagu matyti, kai vos vakar gatvėmis į mokyklą straksėję vaikai ima kurti. Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje eksponuojama nauja paroda „Penki“. Jos autorė jauna širvintiškė EGLĖ RADZEVIČIŪTĖ. Šiandien kalbamės apie pirmąją autorinę parodą, santykį su daile ir ateitį.

– Eglė Radzevičiūtė. Kas ji? Kaip save pristatytumėte?

– Aš esu Eglė, pedagogikos studentė (labai tikiuosi būsima mokytoja (šypsosi)), kuri laisvu metu mėgsta nupiešti/nulipdyti kažką pačiai įdomaus, pvz., širdį (anatomiškai (juokiasi)).

– Kada ir kaip pajutote polinkį dailei?

– Neturiu/nežinau tikslaus atsakymo. Nuo paruošiamos klasės pradėjau lankyti meno mokyklą. Galima sakyti – užaugau apsupta meno. Mama taip pat meniška. Manau tokia aplinka neišvengiamai mane ugdė kaip pasaulietišką, laisvą asmenybę. Nors dabar pagalvojus, tikriausiai, dailę pradėjau lankyti kiek per anksti, nes negalvojau apie savęs paieškas dar mokymosi procese. Šis ieškojimas prasidėjo porą metų po jos baigimo. Gimnazijoj nebuvau pasirinkus dailės pamokų, bet turėjau technologijas, per kurias mokytoja leido atskleisti save, daryti tai, kas man pačiai patinka. Jaučiau didelę laisvę ir pasitikėjimą. Čia supratau, kad dailėje galima naudoti ne tik popierių ir pieštuką, todėl mano parodoje „Penki“ galima pamatyti nulipdytų, priklijuotų, išsišokusių piešinio fragmentų.

– Kas dailėje jums patinka, o kas visai nepatinka?

– Dailėje man patinka laisvė. Banalu, bet tiesa. Dailėje nemėgstam tik to, ko negalim suprast. Todėl reikia šviestis. Reikia domėtis. Visai neseniai nesupratau abstraktaus meno, bet dabar jis atrodo nuostabus. Will Gompertz knygoj esu perskaičius, kad susidūrus su abstrakčia daile mums visiems kyla pavojus, kad pasirodysime mulkiai, tikintys kažkuo, ko nėra. Bet kartu, žinoma, kyla grėsmė atsitiktinai atmesti svarbius dalykus atskleidžiantį meno kūrinį dėl to, kad neturime drąsos tikėti. Tai man ir patinka. Patinka tikėti daile. Tikėti muzika. Tikėti piešiniu. Tikėti spalva.

– Gal kokį nuotykį patyrėte?

– Kiekvienas prisilietimas prie drobės yra nuotykis. Niekada nebūnu susiplanavus savo darbo 100%. Dažniausiai darbai gaunasi kitaip nei juos įsivaizduoju. Kartais geriau, kartais blogiau, bet visada nuoširdūs. Pastebėjau, kad kai pati tikiu tuo ką darau, atsiranda ir kitų, kurie kūrinį pajaučia. Tai, tikriausiai, geriausia nuotykio dalis.

– Papasakokite apie šią savo parodą? Ką ji turėtų pasakyti?

– Tai, galima sakyti, pirmoji asmeninė paroda. Nors pasaulyje vyksta baisūs dalykai, manau, kad net ir tokios sąlygomis svarbu grožėtis ir domėtis, dalintis savo kūrybą. Parodos pavadinimas – „Penki“. Galima būtų ieškoti kažkokių sąsajų, bet tikroji tiesa – tai pirmi penki darbai, kuriuose iš tiesų atradau save. Tikiuosi, kad kiekvienas parodos lankytojas ras tai, ko nesitiki. Tai, kas sukels vieną kitą klausimą. Tai, kas sudomins. Todėl kiekvienam lankytojui noriu palinkėti gero nuotykio žingsniuojant, nors ir per mažytę, tačiau parodą.

– Ar savo ateitį matote susijusią su daile?

– Ne, noriu, kad dailė liktų kaip pomėgis, kad nevargintų, netaptų rutina. Studijuoju biologijos ir chemijos pedagogiką. Kol kas manau, kad esu visu 100% savo vietoj, nes tai TAIIIP ĮDOMU. Šie mokslai apima viską, todėl ateity labai noriu dalintis savo žiniomis ir įkvėpti kitus tuo domėtis, prisidėti prie ateities kūrimo – vaikų ugdymo.

– Ko palinkėtumėte tam, kuriam niežti nagai piešti, bet lyg ir neišeina?

– Tikriausiai pasitikėti tuo ką darai. Skamba kiek kvailai, nes pačiai dar trūksta pasitikėjimo. Reikia suprasti ir prisiminti, kad menas gali būti visoks. Jame nėra taisyklių. Prisiminkim Malevičiaus „Juodą kvadratą“. Vienas įžymiausių dailės kūrinių. Tiesiog juodas kvadratas. Ir dėl to „tiesiog“ jis yra toks vertinamas. Jis šokiruoja.

Kiekvienas piešinys randa savo klausytoją. Kartais reikia laiko, tinkamo momento, pasinaudoti proga ir pagauti emociją. Manau tokia yra meno paslaptis.

Eglei linkime sėkmės kūryboje ir siekiant savo tikslo – tapti mokytoja. O skaitytojus kviečiame apsilankyti Širvintų Igno Šeiniaus viešosios bibliotekos skaitykloje ir pamatyti pirmąją autorinę Eglės Radzevičiūtės parodą „Penki“. Paroda veiks iki gegužės 23 dienos.