Pasaulyje beveik 466 mln. žmonių skundžiasi klausos sutrikimais. Pasaulio sveikatos duomenimis, – net 34 mln. šių žmonių yra vaikai. Kasdienis klausos sutrikimą turinčio žmogaus palydovas yra klausos aparatas, kuris šiandien nė iš tolo neprimena savo pirmtakų ir žengia į daiktų interneto ir dirbtinio intelekto erą. Ką verta žinoti apie naujausius klausos aparatus ir kaip išsirinkti tą, kuris padės jūsų smegenims girdėti?
Girdime ne ausimis, o smegenimis
Įdomu tai, kad žmogus iš tikrųjų girdi ne ausimis, o smegenimis. Būtent smegenys geba suvokti ir apdoroti garsus, o klausos sutrikimai šį gebėjimą sunkina ir lėtina. Tinkamas klausos aparatas turi būti itin spartus ir lengvai valdomas. Jis turi prisitaikyti – padėti smegenims išgirsti ir itin greitai nuskaityti aplinką. Tokiu būdu yra kuriamas platus garsovaizdis, kuris leidžia smegenims natūraliai suvokti garsus.
Su sparčiai veikiančiu ir 360 laipsnių garsovaizdį kuriančiu klausos aparatu reikia kur kas mažiau pastangų išgirsti aplinkos garsus. Tai reiškia, kad galima kur kas geriau girdėti triukšmingose vietovėse, bendrauti intensyvaus eismo miesto gatvėse, teatre, kavinėje ar kalbėtis su daugiau nei vienu pašnekovu tuo pačiu metu – tokie klausos aparatai rinkoje šiuo metu yra vieni pažangiausių.
Skaitmeninius klausos aparatus keičia išmanūs
Nemažiau įdomi ir elektrinio klausos aparato atsiradimo istorija. Aparato pirmtaku yra laikomas į telefoną panašus įrenginys, sukurtas XIX a. pab. O tokius klausos prietaisus, kokius matome dabar, prireikė sukurti beveik kelių amžių. Pirmieji skaitmeninio klausos aparato technologiją sukūrė danų gamintojai „Oticon“ dar 1995 m., o 2016 m. masiniam naudojimui jie pirmieji pristatė belaidį, Bluetooth ryšiu valdomą klausos aparatą.
Tokie klausos aparatai gali ne tik gali būti valdomi nuotoliniu būdu, bet ir suteikia galimybę žmogui nepraleisti gyvybiškai svarbių signalų – pavyzdžiui, dūmų detektoriaus sirenos, durų skambučio, automobilio signalo.
Su namuose esančiais prietaisais toks klausos aparatas gali būti įjungtas į daiktų interneto, IoT (angl. internet of things) tinklą ir grąžinti klausos sutrikimą turinčiam žmogui visišką laisvę – išgirsti atėjusį svečią, užvirusį elektrinį virdulį ar sutrikusį šaldytuvo ar skalbimo mašinos veikimą.
Įausinis klausos aparatas – gali būti ir nematomas
Pagal taip, kaip yra įvedami į ausį, klausos aparatai skirstomi į kelis pagrindinius tipus – gali būti įausiniai – dedami į ausį, ir užausiniai, – tvirtinami ausies išorėje.
Įausinių klausos aparatai sprendžia vieną aktualiausių klausos aparatą nešiojančių žmonių problemų – diskretiškumą.
Mat paprastai klausos aparatas būna ne tik matomas, bet ir nepatogiai valdomas: jei aplinkoje atsiranda staigių, aižių garsų, žmogus, dėvintis klausos aparatą, iškart turi jį išsiimti, tildyti ar kitaip reguliuoti.
Šiuo metu kuriami įausiniai klausos aparatai gali būti tokie maži, kad įdėjus į ausį išoriškai tampa beveik nematomi. Jau minėto danų gamintojo „Oticon Opn“ technologija itin mažą klausos aparatą paversti galingu įrenginiu, kuriančiu ne tik platų garsovaizdį, bet ir valdomą nuotoliniu būdu – taip žmogus gali visiškai neišsiduoti apie savo klausos sutrikimą aplinkiniams ir patogiai valdyti aparatą mobiliuoju telefonu. Nematomais vadinamus itin diskretiškus klausos aparatus galima apžiūrėti „Oticon“ atstovo Lietuvoje – „Audiomedika“ klausos centruose.
Užausiniais galima gydyti klausos sutrikimus
Už ausies tvirtinami klausos aparatai yra vadinami užsausiniais – tokių klausos aparatų garsiakalbis yra įvedamas į ausies kanalą, o pats įrenginio korpusas tvirtinamas už ausies. Šiuo metu net ir užausiniai klausos aparatai gali būti itin diskretiški – gaminami pagal juos nešiojančio žmogaus plaukų ar odos spalvą, yra itin maži ir gali likti visiškai nepastebimi.
Būtent užausiniai, kad ir kurio gamintojų būtų – yra vis dar populiariausi klausos aparatai pasaulyje, naudojami gydyti klausos sutrikimus. Tokio tipo aparatai itin tinka vaikams, gali būti ryškiaspalviai, lengvai valdomi, pritvirtinami įvairiais aksesuarais – grandinėlėmis, laikikliais, atsparūs vandeniui ir dulkėms. Nuotoliniu būdu valdomi klausos aparatai leidžia vaikui pažinti pasaulį kupiną garsų, o tėvams – bet kada prireikus pakviesti vaiką iš kito kambario ar žaidimų kieme.
Koks klausos aparatas labiausiai tiks man?
Jei prireikė klausos aparato, verta žinoti, kad šio įrenginio, panašiai kaip ir regos korekcijai skirtų akinių, neįmanoma išsirinkti be specialisto pagalbos. Konkretų modelį ir jo galimybes gali padėti išsirinkti tik klausos protezavimo specialistas, įvertinęs kliento būklę ir poreikius. Sudaręs audiogramą, profesionalas gali nustatyti, kokio tipo klausos aparatas tinkamas žmogui ir patarti kai tinkamai įrenginį sureguliuoti.
Konkretų klausos aparato tipą ir modelį padės išsirinkti keli kriterijai: kokio lygio – lengvas, vidutinis ar sunkus klausos sutrikimas jums nustatytas, koks žmogaus gyvenimo būdas.
Jei klausos sutrikimą turintis žmogus mėgsta keliauti, leistis į žygius gamtoje ar daug darbuojasi sode – jam reiks itin atsparaus klausos aparato, su ilgu baterijos veikimu ir paprastesne priežiūra. Jei žmogus gyvena aktyvų kultūrinį gyvenimą – mėgsta teatrą, koncertus, dirba tarp žmonių, jam greičiausiai patiks itin diskretiškas, nematomas klausos aparatas. Daugiau informacijos apie klausos aparatus, jų priežiūrą ir įsigijimo tvarką, galite sužinoti pasirinkę jums tinkamą klausos centrą ir specialistą arba apsilankę Audiomedikos klausos aparatų puslapyje.
Jei manote, kad turite klausos sutrikimą:
- atlikite nemokamą klausos testą apsilankę Audiomedikos svetainėje,
- kreipkitės į specialistą dėl audiogramos.
Jei jau žinote, kad jums reikia klausos aparato:
- įvertinkite savo gyvenimo būdą,
- pasidomėkite klausos aparato galimybėmis ir funkcijomis,
- pasirūpinkite aparato priežiūros priemonėmis,
- pasidomėkite finansavimo galimybėmis – klausos protezavimą gali finansuoti Valstybinė ligonių kasa,
- rinkitės iš įausinių arba užausinių klausos aparatų.
„Audiomedika“ klausos centras
Užsakymas ŠS Nr. 21-33
