Europos dienos rytą kėliausi anksti. Kad nepramiegočiau saulėtekio Jaunimo parke. Žiūrėjau drąsiai į Modernią Krikščionybę. Ir manęs neįrašė į juoduosius sąrašus dvigubos moralės mokytojai, kurie „Ir tada dirbo Lietuvai”. O garbaus amžiaus žmonės neskubėdami rinkosi į pamaldas. Jaunesni ilgiau miega, ateis vėliau. Bet svarbiausia, kad niekas nei iš šiaurės, nei iš pietų neateis žvangindami ginklais. Nes mes taip susitarėm. Kad būsim atviri, kad sienų nekeisim, žemėlapių neperbraižysim. Bet keisimės patys, keisim požiūrį į žmogaus teises, keisim švietimo sistemą, keisis žiniasklaida ir žurnalistika. Keisis teisėsaugos sistema ir paskirtis. Psichiatrija bus medicinos dalis, o ne represijų įrankis. Važinėsime po Laisvąjį pasaulį, ir jausimės jame laisvi ir lygūs. Nes jau beveik nenusileidžiame savo BVP daugumai Europos Sąjungos šalių. Semsimės patirties iš Europos Bendradarbiavimo ir Plėtros organizacijos, todėl vis mažiau nusukinėsime į klystkelius.
