Smagu švęsti įvairias šventes: taip ir gyvenimas tampa smagesnis, o ir pasibūti kartu, pasilinksminti visada malonu, todėl Širvintų parapijos globos namai Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną nusprendė pažymėti ne vieną dieną, o beveik savaitę, kad būtų ilgiau ką prisiminti.
Kad viskas vyktų sklandžiai ir suderintai, šventę planuoti ėmėmės gerokai prieš mėnesį. Viskas ėjo lyg sviestu patepta: ir muzikantai radosi, ir vaišių pasiūlymo sulaukėme, o ir sveikintojų pridygo, todėl Pagyvenusių žmonių diena tapo ypatinga šventė globos namų gyventojams.
Pirmieji sveikinimai atplaukė iš Širvintų pradinės mokyklos. Sugužėjo net dvi antrokų klasės 2b ir 2c klasių mokiniai su savo mokytojomis S. Paliukėniene ir D. Vinslauskiene. Tiek šurmulio ir vaikų globos namų gyventojai senai girdėjo ir regėjo. Skambėjo sveikinimo žodžiai, daina ir senelių rankos mielai glaudė vaikų gamintus atvirukus. Dar spėjom kartu nuspalvinti rudeninius lapus, nes ši staigmena (vaikų sveikinimas) įvyko gyventojams dirbant prie naujo projekto „Rudeninis medis“ įgyvendinimo. Ir vaikai, ir senjorai puikiai bendradarbiavo ir dirbo ranka rankon, tarsi būtų seni ir geri pažįstami.
Apstulbę ir dar vis euforijoje nuo pradinukų sveikinimų, sulaukėme kitų svečių. Mus aplankė Širvintų policininkės su sveikinimais ir sveikatą stiprinančiais linkėjimais! Iš tiesų maloni ir netikėta staigmena, tai bene pirmas kartas, kai sulaukėme šių svečių. O dar tik antradienis. Užbėgant įvykiams į priekį, turime pasakyti, kad naujus draugus, taip nuo dabar vadinsime savo Angelus sargus, pasveikinome su jų profesine švente.
Kitą dieną, vėl nauji svečiai ir sveikinimai ta pačia proga. Šiandien mus sveikino „Boružėlės“ darželio priešmokyklinės „Spindulėlių“ grupės vaikai. Mažieji mūsų svečiai savo linksmomis dainelėmis pradžiugino gyventojus, o vaikiškas skardus juokas ir drąsūs vaikiški klausimai pradžiugino ir nuskaidrino naują dieną. Lyg to būtų per maža, kartu pūtėme muilo burbulus, žaidėme smagius žaidimus, o prisiminę vasarą – valgėme ledus. Įspūdžių ir geros nuotaikos užtaisas buvo garantuotas. Ačiū vaikams ir jų auklėtojoms ir už jų nuoširdumą, ir už skirtą mums laiką, tikrai smagu, kai turi tokių draugų.
Kuo arčiau savaitgalis, kuris vainikuos visą savaitę trukusią šventę, tuo labiau reikia peržiūrėti, kas dar nepadaryta, ko trūksta. O vienas iš pagrindinių šventės akcentų yra salės papuošimų kūrimas ir pakabinimas, stalų sustatymas, gyventojų susodinimas. Kaip sakė Širvintų parapijos globos namų užimtumo specialistė Agnė Grybauskienė: „ Žiauriai faina dirbti su kolegomis ranka rankon. Taip išvengiama ir nebevargina šimto įvairių variantų svarstymas, ką ir su kuo sodinti, kur sodinti, ką padėti ir ko ne. Kas pagelbės šventės metu, ką daryti, jei pasidarys bloga. Kokiu keliu greičiau išvežti, kaip patogiau atvežti, kada pradėti puošti gyventojus. Reikia nepamiršti ir svečių, pasirūpinti jais. Renginio trukmė pas mus niekada neatitinka jo pasiruošimo. Tačiau kai dirba tokia rimta komanda kaip mūsų, viskas vyksta greitai ir savalaikiai, daug veiklos – mažai kalbų, o rezultatas puikus.“
Ir pagaliau! Visos savaitės kulminacija – šeštadienis. Nuo pat ryto ėmėme laukti staigmenų. Pirmieji pro mūsų globos namų duris su vos ne dviem šimtais cepelinų įgriuvo Asta Amankavičienė su pagalbininku, atstovaujantys Kiauklių kaimo bendruomenei. Kiauklių moterys šaunuolės, savo rankomis padarė turbūt kokį tūkstantį cepelinų, kurių dalį padovanojo ir mums. Tai, pasirodo, ilgametė, jau dvidešimtą kartą organizuojama ir graži tradicija. Ačiū, mielieji kiaukliškiai, kad mums parodėte tokį ypatingą dėmesį ir pasveikinote šia proga.
Kita staigmena, kuri laukė gyventojų – gražinimasis. Kiekviena dama turi būti graži, tuo niekas neabejoja. Taigi mūsų gyventojos, prieš šventę buvo puošiamos kas karoliais, kas šalikėliu, kas sage, o tūlai ir lūpos buvo padažytos, visgi kaip ne kaip, o laukia koncertas ir ne kur kitur, bet „Auskinio rudens“ restoranu tapusioje salėje.
Pagaliau pasigirdo Avižonių kaimo kapelos garsai, o į salę įsiveržė ilgai laukta šventė! Labai mėgstama ir laukta liaudiška muzika. Kapela linksmino dainomis, pažįstamomis melodijomis, smagiais žaidimais. Kapelos vadovė Ramunė Savickienė buvo pasiruošusi kaip ir pridera: gyventojus pradžiugino viena užduotis, po kurios buvo aišku, kad senjorai gali prisijungti prie kapelos ir groti kartu, o kur mįslės, atrakcionai, prizai. Daug visko buvo: palingavimų, šokių, dainų, kojų trepsėjimo, šypsenų, net ir ašarų.
Šį renginį tikriausiai reiktų pavadinti „Auksinio rudens“ restorano atidarymu: atskiri staliukai su vaišėmis, gyva muzika, aptarnaujantis personalas, karšti patiekalai – proginiai cepelinai, desertai, net vardų kortelės ant stalo… Smagu, kad gyventojai kolektyvo darbą pastebėjo. Vieni tiesiogiai dėkojo, kiti – šokt pasiprašė, dar kiti mielai fotografavosi, nes jau žino, kad žiūrėsim vėliau ir išgyvensim vėl iš naujo šias nuostabias akimirkas.
Taigi Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos kulminacija įvyko. Mūsų gyventojų akys švietė, pakili nuotaika sklandė ore ir buvo visai nebesvarbu, ar kokia liga pašonėj baksnojo vis primindama apie save, ar kojos neklausė, nors norėjosi šokti, ar užklydęs Alzheimeris painiojo mintis. Visi šventėme, o šventėm gyvenimą!
Dar kartą norime nuoširdžiai dėkoti visiems savo draugams, visiems tiems, kurie prisidėjo, jei ne tiesiogiai darbais, tai mintimis, palaikymu ar pasidžiaugimu feisbuke. Ačiū kolegoms, ačiū gyventojams. Tikriausiai „Auskinio rudens“ restoranas ir toliau sulauks lankytojų. Juk švęsti tikrai yra ką. Kviečiame ir jus užsukti!
Širvintų parapijos globos namų informacija
