Dingęs Švietimo ir mokslo ministerijos laiškas

/ VIRGINIJUS SARPAUSKAS, Širvintų rajono savivaldybės taryba /

   2021m. kovo 12 dienos tarybos posėdis. Kaip visada, merė cituoja ir interpretuoja tik jai vienai žinomus raštus. Mini kažkokį Švietimo ir mokslo ministerijos raštą, apie gimnazijų II klases.

   2021m. balandžio 2 diena. Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška savo Facebook paskyroje su visais pasidalina Švietimo ir mokslo ministerijos rašto citatomis ir kviečia diskusijai. Suprantu, kad tai tas pats raštas, kurį citavo ir interpretavo merė.

   2021m. balandžio 6 diena. Paskambina bičiulis iš draugiškos savivaldybės ir stebisi, kodėl taryboje priėmėm švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planą. Mini Švietimo ir mokslo ministerijos raštą ir vieną įstatymą, pagal kuriuos tas planas beprasmiškas ir aplamai, pagal galiojančius įstatymus, šiuo metu plano kurti ir priimti negalima, ir jų savivaldybė to nedaro. Suprantu, kad tai tas pats merės cituojamas ir interpretuojamas raštas. Pažada atsiųsti ir tuoj pat atsiunčia. Švietimo ir mokslo ministerijos raštas nėra įpareigojantis, greičiau informuojantis, kokią švietimo politiką ketina formuoti ministerija. Prisipažinsiu, ne iš karto supratau, kas negerai. Prireikė kažkiek laiko, kad suprasčiau, kad raštas turi prasmę, kai žinai kokio įstatymo kontekste jį reikia skaityti. Apie viską iš eilės, nors jau rašiau prieš kelias dienas.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ FORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMAS, TINKLO KŪRIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2011 m. birželio 29 d. Nr. 768

Vilnius

    Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, 41 straipsnio 7 ir 9 dalimis, 43 straipsnio 7 dalimi ir 67 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles (pridedama).
2. Pavesti, vadovaujantis šio nutarimo 1 punkte nurodytų taisyklių 35 punktu, iki 2016 m. birželio 1 d. patvirtinti:

2.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai – valstybinių bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų, kurių savininko (dalininko) teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendruosius planus;

2.2. savivaldybėms – savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendruosius planus.

    Bendrasis ugdymas yra Valstybės deleguota funkcija, ir tinklo kūrimo taisykles nustato Vyriausybė. Šiuo metu galiojantis Vyriausybės nutarimas leidžia kurti ir tvirtinti tik 2016–2020 metų bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus. Dabar turime 2021 metų pradžią. Taigi visi Širvintų rajono savivaldybės tarybos priimti sprendimai yra niekiniai ir neprivalomi vykdyti nuo pat jų priėmimo dienos. Nes iš neteisės teisė negimsta.

   Čia ir yra atsakymas, kodėl adekvačios ir įstatymus gerbiančios savivaldybės šiuo metu neruošia ir netvirtina švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planų. Nes nėra dabar galiojančio Vyriausybės nutarimo, leidžiančio tai daryti. Švietimo ir mokslo ministerija ruošia naują švietimo koncepciją, kurios pagrindu parengs naujas mokyklų tinklo pertvarkos ir kūrimo taisykles 2021 – 2025 metams. Todėl Švietimo ir mokslo ministrė nusiuntė raštą Lietuvos savivaldybių asociacijai, kad ji supažindintų savivaldybes. Betgi patys suprantame, kam nuosavybės teise priklauso kai kurios savivaldybės ir viskas kas gyvena.

    Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdis 2021-03-12.

Žiūrėti nuo 5.50 min.  https://www.youtube.com/watch?v=YBZOcT0OFXo&t=463s

 

 

 

 

 

***

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJA

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorei

Romai Žakaitienei

DĖL PRIELAIDŲ UGDYMO KOKYBEI STIPRINTI SUDARYMO

   Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės misija švietimo srityje – sukurti tokias ugdymo sąlygas, kad kokybiškas išsilavinimas kiekvienam taptų realiu, o ne „popieriniu“ mūsų valstybės tikslu. Švietimo sistema turi atliepti šiuolaikinius iššūkius, atitikti kiekvieno  besimokančiojo poreikius ir individualius gebėjimus, užtikrinti visiems Lietuvos žmonėms vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo. Tik bendru darbu galime sėkmingai įveikti iškilusius iššūkius švietime ir įgyvendinti išsikeltus tikslus.

   LRV programos nuostatų įgyvendinimo plane (toliau – Programos įgyvendinimo planas), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155,  suplanuota įgyvendinti Vyriausybės programos projektą – Visiems prieinama gera mokykla ir šiuolaikinis ugdymo turinys.

   Pirmasis priemonių plane suplanuotas veiksmas  – patvirtinti būtinuosius savivaldybių ir mokyklų stebėsenos rodiklius, vadovaujantis pažangiomis ES valstybių narių švietimo kokybės užtikrinimo praktikomis bei Geros mokyklos koncepcija, peržiūrėti mokyklų veiklos išorinio vertinimo ir įsivertinimo metodikas susitelkiant į rizikos vertinimą bei realios pagalbosmokykloms, kurioms sunkiau sekasi, teikimą pritaikant Kokybės krepšelio metodiką.

   Pažymime, kad, įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. V-243 „Dėl tikslo savivaldybėms nustatymo ir jo pasiekimo vertinimo kriterijų patvirtinimo“ nustatytas savivaldybėms, gaunančioms valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas, tikslas 2021 metams – racionaliau panaudoti turimus išteklius, užtikrinant savivaldybių mokyklų ugdymo kokybę, įtrauktį ir prieinamumą, ir patvirtinti Kriterijai[1].

   Švietimo, mokslo ir sporto ministerija analizuoja savivaldybių pasiektus nustatyto tikslo rodiklius, lygina jų pradines reikšmes su pasiektomis 2020 m., skatina savivaldybes siekti nustatytų rodiklių 2021 m. Tikimasi, kad patvirtintas bendras tikslas, susijęs su racionaliu išteklių naudojimu, savivaldybių mokyklų ugdymo kokybės, įtraukties ir prieinamumo užtikrinimu, bei patvirtinti vieningi tikslo vertinimo Kriterijai padės savivaldybėms nusistatyti savo rengiamų programų švietimo dalies tikslus, bus orientyras atnaujinant savivaldybių ir mokyklų stebėsenos rodiklius, o atskleistos rodiklių reikšmės padės savivaldybei įsivertinti švietimo veiksmingumą (našumą) panašių savivaldybių kontekste.

    Antrasis planuojamas veiksmas – teikti finansinę paramą ir ekspertinę-konsultacinę pagalbą mokykloms ugdymo kokybės skirtumams mažinti ir lygioms galimybėms užtikrinti. Kaip žinoma, nuo 2018 m. vykdomas Kokybės krepšelio projektas, kurio tikslas – mokinių ugdymosi pasiekimų gerinimas. Pagal šį projektą 180 savivaldybių mokyklų jau yra skirta apie 18 mln. eurų. Šiuo metu yra pakeistas Kokybės krepšelio skyrimo bendrojo ugdymo mokykloms tvarkos aprašas: numatoma dar labiau sustiprinti savivaldybės vaidmenį ir atsakomybę, paisant subsidiarumo principo ir diegiant pasitikėjimo kultūrą, suteikti galimybę savivaldybėms tiek pasirinkti mokyklas, tiek sudaryti stebimų kaitos rodiklių rinkinius. Savivaldybių mokyklų pažangos iniciatyvoms, socialinėms inovacijoms diegti per ketverius metus planuojama skirti iki 36 mln. eurų. Įgyvendinant Kokybės krepšelio projektą, svarbus savivaldybės ir mokyklos aktyvus bendradarbiavimas rengiant mokyklos, gavusios Kokybės krepšelį, veiklos tobulinimo planą: būtini susitarimai dėl bendros vizijos, suderintas pagal atliekamas funkcijas veiklų, vykdomų tiek projekto metu, tiek po projekto, pasidalijimas, analize grįstų sprendimų priėmimas.

   Trečiasis projekto „Visiems prieinama gera mokykla ir šiuolaikinis ugdymo turinys“ – veiksmas: atlikus analizę, konsoliduoti mokymo(si) išteklius ir stiprinti švietimo kokybę savivaldybėse, įdiegti pažangą skatinančią „Tūkstantmečio mokyklų“ programą.

   Šiuo metu rengiamas programos aprašas, planuojami paramos mokyklai paketai  (STE(A)M laboratorijų, sporto bazių atnaujinimo, mokyklos infrastruktūros pritaikymo neįgaliųjų poreikiams įtraukiojo ugdymo kontekste, personalizuoto mokymosi ir poilsio erdvių įrengimo), kartu su minkštosiomis veiklomis (kryptingos konsultacijos mokyklų vadovams, profesinės mokytojų kvalifikacijos stiprinimas, motyvacinė sistema mokytojams, neformaliojo ir švietimo pagalbos specialistams), kuriais bus skatinamos savivaldybės, siekiančios geros kokybės rezultatų, sumaniai ir taupiai naudojant turimus išteklius. Taip pat tariamasi dėl savivaldybių ir mokyklų atrankos būtinųjų sąlygų (pvz., turėtų būti privalomas savivaldybės taryboje patvirtintas Bendrojo ugdymo mokyklų  tinklo pertvarkos bendrasis planas 2021–2025 metams, atitinkantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių nuostatas ir kt.) ir atrankos kriterijų, susijusių su Geros mokyklos koncepcijos nuostatų įgyvendinimu, aukštesnės ugdymo kokybės siekiu bei veiksmingu išteklių naudojimu, diskutuojama dėl projekto įgyvendinimo mechanizmo, etapų, apimčių, deramasi su Europos komisija dėl lėšų „Tūkstantmečio mokyklų“ tinklui kurti. Iki 2024 m. programai numatoma skirti per 170 mln. Eur. Siekdami tikslingo lėšų investavimo planuojame savivaldybėms, turinčioms optimalų bendrojo ugdymo mokyklų  tinklą,  pirmiausia skirti lėšų „Tūkstantmečio mokykloms“ kurti.

   Pažymėtina, kad Programos įgyvendinimo plane projekto – Visiems prieinamas  kokybiškas ankstyvasis ugdymas –  įgyvendinimo vienas iš planuojamų veiksmų yra  aprūpinti ugdymo įstaigas mokykliniais autobusais, skirtais vežioti ikimokyklinio amžiaus ir / ar specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Tam numatoma skirti 26 mln. eurų. Dėl šių lėšų  taip pat deramasi su Europos Komisija.

   Aukščiau įvardintų iniciatyvų, kurių finansavimo šaltinis didžia dalimi yra su ES parama, pagrindu bus rengiamos Savivaldybių švietimo pažangos programos gairės tam, kad ilgainiui savivaldybių pastangomis efektyvinant švietimo sistemą sugeneruotos valstybės biudžeto lėšos būtų reinvestuojamos ugdymo kokybės gerinimo iniciatyvoms remti.

   Valstybė į bendrojo ugdymo kokybės gerinimą per ketverius metus planuoja investuoti per 200 mln. Eur.

   Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja nurodytoms taisyklėms. Savivaldybės, vadovaudamosi šiomis taisyklėmis, tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus.

   Š. m. kovo 18 d. LSA valdybos posėdyje buvo apsvarstyti pasiūlymai (prezentacija prisegta) ir pritarta pasiūlymams dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo. Pasiūlymus planuojame apsvarstyti ir Nacionalinio susitarimo rengimo grupėje.

   Siekdami išsamiai aptarti planuojamus pokyčius su savivaldybėmis dar kartą teikiame savivaldybių pastaboms ir pasiūlymams pagrindines siūlomų pokyčių nuostatas.

   Pokyčių tikslas – sudaryti prielaidas pagerinti kokybiško bendrojo ugdymo prieinamumą, sumažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių žmonių ir efektyviau naudoti mokymo lėšas.

   Pagrindiniai pasiūlymai aptarimui:

1. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nejungti 5–8 klasių ir rekomenduoti 1–4 klases jungti tik po dvi, o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. panaikinti galimybę jungti po tris ar keturias 1–4 klases;
2. 2. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. gimnazijose, vykdančiose vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, arba specializuoto ugdymo krypties programas, sudaryti ne mažiau kaip po dvi III gimnazijos klases (t. y. III gimnazijos klasės sraute turėtų mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys), išskyrus gimnazijas, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba, lietuvių ir tautinės mažumos kalba, tautinių mažumų kalbomis,  kai gyvenamojoje vietovėje esančiose dviejose ar trijose gimnazijose mokoma skirtingomis mokomosiomis kalbomis; gimnazijose, priskirtose miesto pakraščio mokyklai, pasienio ruože esančiose gimnazijose; gimnazijose, skirtose mokiniams dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų ar dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; skyriuose, vykdančiuose suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą;
3. rekomenduoti gimnazijose, kuriose ugdoma pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, sudaryti ne mažiau kaip po keturias III gimnazijos klases;
4. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pradines mokyklas, pagrindines mokyklas ir progimnazijas, išskyrus nevalstybines, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, reorganizuoti arba likviduoti; pertvarkyti struktūrą į pradinio ugdymo skyrius ir palikti juos veikti tose pačiose patalpose;
5. 5. sutarti, kad nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos klasėms, kuriose mokosi 1–7 mokiniai.

Pastabų ir pasiūlymų lauksime iki 2021 m. balandžio 8 d.

PRIDEDAMA. Pristatymo LSA valdybai skaidrės,15 lapų.

  Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė