In memoriam Mokytojai Stasei Vercinkevičiūtei

2021-06-29
Mokytoja Stasė Versinkevičiūtė. 1934 – 2021.

  Per patį vasaros gražumą  – Joninių žolynų žydėjimą  – netekom ilgametės  mūsų  gimnazijos  senosios kartos  mokytojos,  bičiulės, garbingos, ištikimos Želvos gyventojos Stasės Versinkevičiūtės.

   Gražus, prasmingas Jos gyvenimas tarsi buvo padalytas perpus: vienoje – gimtinė, artimieji, kitoje – mokykla, įtemptas, daug pastangų ir kantrybės reikalaujantis pedagoginis darbas.

   Gimė Stasė 1934 kovo 20 d. Širvintų rajone Vinkšnabrasčio kaime. Mokėsi Vindeikių pradžios mokykloje, 1959 m. baigė Musninkų vidurinę.  Būdama Zibalų aštuonmetės mokyklos mokytoja, 1961 m. baigė VVPI gamtos geografijos fakulteto neakivaizdinį skyrių.  Antroji Mokytojos mokykla ir  buvo mūsiškė, Želvos vidurinė, kur ji pradėjo savo pedagoginės kūrybinės veiklos kelią kaip geografijos mokytoja, jaunųjų turistų būrelio vadovė. Vėliau mokė technologijų (buities darbų), vadovavo moksleivių  dailiųjų darbų būreliams (juostų audėjų, floristų, vytelių pynėjų).

   Nuo 2004 m. rugsėjo pirmosios mokykloje nebedirbo.

   Šviesios Atminties Mokytoja Stasė mėgo keliauti, tyrinėti gamtą, ieškoti praeities pėdsakų. Kartu su Mokytoja ėjo ir Jos ugdytiniai. Ji lankėsi daugelyje sąjungos miestų, keliavo po Vidurinę Aziją, Kubą. Su mokiniais tyrinėjo Želvos kraštovaizdį, su   jais parengė iliustracinę tekstinę medžiagą ,,Želvos archeologiniai ir gamtos paminklai“, lankytinų vietų žemėlapį (1965 – 1967 m.), surinko daug medžiagos geografijos dėstymui. Būdama labai darbšti, stropi, pareiginga – to paties reikalavo iš mokinių. Meniška pedagogės prigimtis, kūrybiniai gebėjimai, begalinis kruopštumas atsiskleidė dėstant buities darbus, vadovaujant dailiųjų darbų būreliams.  Atrodė, jos rankos moka viską – megzti, austi, nerti, siūti, pinti, rišti verbas, komponuoti puokštes…  Jos darbais didžiavosi  mokykla, meniškom rankų darbų puošmenom dabinama mūsų bažnyčios Kalėdinė eglutė, Jos išaugintų ir dovanotų gėlių galime rasti ne vieno želviečio darželyje.. Savo talentą Mokytoja dalijo visiems, kas tik domėjosi  jos sukauptais lobiais. Surengusi keletą personalinių savo rankų darbų parodų, vadovavusi  Balninkų moterų rankdarbių būreliui, žinoma kaip menininkė, floristė, ji liko tokia pat santūri, kukli, kaip ir visą gyvenimą ištikima savo profesijai, mokyklai, kuriai atidavė keturiasdešimt gyvenimo metų. Pedagogė išleido dvi abiturientų laidas, visą gyvenimą domėjosi auklėtinių sėkmėm, jų likimais. Visada džiaugdavusi, sulaukusi jų  dėmesio – sveikinimo, gėlės žiedo, gero žodžio. Ji buvo tauri, mylinti, atjaučianti, gailestinga, jautri. Tokią ją atminsime.

   Amžino poilsio Mokytoja Stasė atguls savo gimtinės  – Musninkų –  kapinėse, kur palaidoti Jos tėvai. Tegloboja Ją Dangaus Angelai.

Želvos gimnazijos mokytojų bendruomenė

Įkeliama