Kai kaltųjų paieška tampa svarbesnė už problemos sprendimą

/ VIDMANTAS MATEIKA, mokinio tėtis, Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys /

   Šiandien (rašau iškart po susitikimo) buvo sušauktas Širvintų miesto trijų mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenių susirinkimas, iniciatorius – merė.

   Aš dalyvavau kaip tėtis, bet buvo įdomu stebėti ne tik kaip tėčiui , bet ir kaip tarybos nariui, kaip Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariui.

  Merės kalba prasidėjo kaltinimais gimnazijos bendruomenei, vienam iš tėvų, tarybos nariui ir keletui seimo narių, neva jie yra kaltininkai, kurie sužlugdė švietimo reformą mūsų rajone ir atėmė iš vaikų geresnes švietimo paslaugas, bei ikimokyklinių ugdymo paslaugų plėtrą. Iš patirties žinau: puolimas reiškia gynybą.

  Pradėkime nuo pradžių. Sujungimo idėja kilo ne taip senai, Švietimo, kultūros ir sporto komitete buvo pristatyta lakoniškai, matėsi kad nėra paruošta idėja, vieną komiteto posėdį teigiama, kad gimnazija bus kuriama Lauryno Stuokos Gucevičiaus patalpose, kitą posėdį jau – Atžalyno progimnazijoje bus gimnazija. Neva mes sugalvojome, turime daugumą ir tai padarysime, o jūs – opozicija – informacijos gausite ribotą kiekį ir norite pritarkite, norite – nepritarkite. Aš jau nesistebiu, kai taip elgiamasi su opozicija. Bet bendruomenė, kurią tiesiogiai palies permainos, turi teisę žinoti viską išsamiai. Ir, mano giliu įsitikinimu, būtent dėl informacijos stokos kilo nepasitenkinimai, peticijų pasirašymai ir net pasiekta kraštutinė priemonė – byla nukeliavo į teismą.

   Pristatymo su vizija ir detalėmis nebuvo, keletas aiškinamųjų raštų ir tiek, mes – opozicija – piktinomės, kad tokiais klausimais turėtų būti ne vienas ir ne du posėdžiai, kuriuose būtų aptariamos visos detalės. Kaip galiu pritarti projektui, nežinodamas visų niuansų? Juk sprendžiamas jaunimo likimas.

   Mokyklų bendruomenė taip pat buvo palikta be tikros informacijos, viską sprendė merė su nedidele komanda. Na, pajungė mokyklų tėvų komitetus, bet ir jie neturėjo pilnos informacijos. Apskritai, gal komitetas ir gali nuspręsti uniformų spalvą, bet spręsti mokyklų likimo, manau, neturėtų. Kiekviena šeima turėtų išreikšti savo nuomonę, o spręsti turi specialistai, atsižvelgę į tas nuomones.

   Šiandien iš tėvų klausimų suprantu, kad jie neturėjo pilnos informacijos kas, kaip ir kur. Merės pasakymas, kad norėjo padaryti staigmeną mokiniams ir mokytojams, todėl neatskleidė smulkmenų, čia tikrai ne vietoje. Juk kalbame apie jaunimo mokymosi sąlygas ir galimybes. Informacijos poreikį rodo tėvų nuogąstavimai apie patalpų trūkumą perkėlus gimnazistus į progimnaziją, mažas klases ir higienos normų neatitikimą. Ir visa ši informacija ne iš piršto laužta, o remiamasi teisės aktais.

   Viską vainikavo viena ir ta pati frazė iš merės pusės: stabdoma reforma, kaltininkus aš jums pateikiau, remkite prie sienos juos. Ar tai ne keršto, ne mobingo skatinimas?

   Vis kartojo ir kartojo, kad vaikai vėl mokysis prastose savo mokyklose su pasenusia įranga. Kad įranga būtų buvusi nauja – garantijų nėra, pateikti konkursui paraišką, nereiškia jį laimėti. Be to, rašant projektus kasmet galima tobulinti klasių įrangą. Tiesa, supratu, kad tai nėra lengva, juk reikia rašyti projektus, vykdyti įsipareigojimus, teikti ataskaitas. Pats esu bendruomenei rengęs ne vieną projektą, tad žinau šį nelengvą darbą.

   Šiandien iš paslapčių maišo jau ištraukta dar viena korta – informacija apie prarandamus pinigus, kalbama net apie 1,5 milijono eurų. Nors nei komitetuose, nei taryboje šios informacijos nebuvo. Merės manipuliavimas informacija yra politinių dividentų rinkimas, kai siekiama sumenkinti visus, kurie nepritaria ar abejoja jos sprendimais.

   Merė tėvams transliuoja informaciją, kad tik sujungus gimnaziją su progimnazija galima gauti paramą tūkstantmečio mokyklai. Tačiau štai ką sako Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministrė Jurgita Šiugždinienė: „Programa skirta mokykloms, kurios nevykdo atrankos. Programoje gali dalyvauti ne tik gimnazijos, bet ir pradinės, progimnazijos ir pagrindinės mokyklos. Tūkstantmečio mokyklų programa skirta stiprinti jau esamas mokyklas savivaldybėse, prioritetą teikiant mokykloms, kurioms labiausiai reikia pagalbos. Paraišką dalyvauti programoje teikia savivaldybė kartu su mokyklų bendruomenėmis.“ Tai ir lieka neaišku, kam Širvintose griaunamos tradicijas turinčios švietimo įstaigos, jei jos visos galės rengti projektus ir kandidatuoti į teikiamą paramą?

   Ministrė taip pat nerimauja: „Gaila, kad kai kurie politikai tendencingai skleidžia neteisingą informaciją apie „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Keliu klausimą – ar paaukosime savo vaikų ateitį dėl pigių politinių dividendų? Vis tikiuosi, kad taip neatsitiks, ir sveikas protas nugalės.“

   Ne kiekvienas tėvas skaito, ką ministrė galvoja ir ką ministerija planuoja, todėl nerimas tik auga. Vieni tėvai aklai pasitiki merės žodžiais, kiti nesidomi, treti sako „geriau jau tegul daro, jeigu jau pradėjo – netrukdykime“ ir pergyvena, kad mokyklų reforma sustos vidury kelio ir rugsėjo 1 d neturės vaikai apskritai kur mokytis. Čia noriu priminti, kad reforma ir patalpų remontai nėra tarpusavyje susiję. O suremontuotose mokyklose mokytis turi teisę visų mokyklų visi mokiniai.

   Kita problema – darželiai. Reikia žiūrėti į būsimus 5 arba net ir 10 metų ir priklausomai nuo tendencijos  priimti sprendimus , statome arba pritaikome esamas patalpas, kad visi norintys tilptų. Vietų trūkumas darželiuose susidarė ne per vieną dieną, vadinasi mūsų valdantieji neįvertino situacijos ir turėtų skubiai priimti sprendimą, o sprendimai galėtų būti nuo priestatų statymo iki naujų patalpų įrengimo, priklausomai nuo vaikų kiekio. Dabar sprendimai priimami trumparegiškai. Vileikiškiuose privačiame name buvo įrengtas darželis, investuoti savivaldybės ir rėmėjų pinigai. O kas dabar? Darželis neveikia, šio kaimo vaikai keliauja į artimiausią darželį, o investicijos padarytos į privatų turtą nuėjo šuniui ant uodegos, kai tuo tarpu rajono valdžia galėjo įvertinti situaciją ir investuoti šias lėšas į miesto darželių plėtrą. Įdomiausia tai, kad pernai, priimdami sprendimą dėl Vileikiškių darželio uždarymo, mes – tarybos nariai opozicijoje – net nebuvome informuoti apie tai, kad rajone jau trūksta vietų darželiuose. Kodėl tai buvo slepiama?

   Bet vėlgi – statistika rodo, kad gimstamumas mūsų rajone tolygiai mažėja, kaip ir visoje Lietuvoje. To neturėtume užmiršti priimdami sprendimus dėl darželių.

   Mano kaip tėčio ir tarybos nario siūlymai nuo pat pradžių buvo ir liko tokie patys: parengti aiškią strategiją, išsamiai pristatyti visuomenei, sulaukti pasiūlymų, pakoreguoti ir pirmyn. Tuomet tėvai ramiai jaustųsi ir nebūtų susipriešinimo. O dabar buldozeriu nuvažiuota per rajono mokyklų bendruomenes, sulaukus pasipriešinimo buldozeris sustojo ir ieškoma kaltų.

   Mano siūlymas merei: atlikti suplanuotus mokyklų remontus, juos baigti iki rugsėjo 1 d. Kad vaikai galėtų lankyti savo mokyklas, o po to po truputį eiti link reformų. Galbūt pirma reiktų sukurti vieną iniciatyvinę grupę, kuri apjungtų visas tris mokyklas, reikia nagrinėti geruosius pavyzdžius, išklausyti visas nuomones ir po truputį eiti link savo modelio kūrimo.

   Na, o finansavimas švietimo įstaigos buvo ir bus. Merė susitikime minėjo apie nuvažiuojantį traukinį, jeigu ir nuvažiuos traukinys tai tik merės ir jos komandos dėka, tiksliau, nenoru eiti į kontaktą su visomis nuomonėmis. Mokyklų bendruomenę jungia daug protingų ir išsilavinusių tėvų, kurie tikrai rūpinasi savo vaikų ugdymu ir turi ne vieną idėją ar pasiūlymą. Merei tereikia juos išklausyti ir išgirsti.

   Noriu priminti, kad bet kurio vadovo pareiga yra burti ir vienyti, o ne priešinti. Geras tikras vadovas tą žino ir to siekia.