Išleidome 73-ąją Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazistų laidą
Gimnazijos direktorės Audronės Buzienės sveikinimo kalba abiturientams:
„Sveiki, visi čia susirinkę,
savo kalbą skiriu Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos 73-iosios laidos abiturientams. Mielieji, Jums teko labai rimti išbandymai: karantino vienatvė, akademinio nesąžiningumo gundymai, savarankiškas mokymosi laiko planavimas, atsakymų į klausimus, kaip nenuskęsti tingėjimo jūroje, neužsilikti komfortiškoje snaudulio žemėje, ieškojimas.
Šie sudėtingi mokslo metai gimnazijai buvo kaip dovana. Tam, kad dar labiau atsiskleistume patys sau ir vieni kitiems. Po šių mokslo metų tikrai nebūsime tokie, kokie buvome iki dabar, nepriklausomai nuo to, kokia kryptimi pasisuks gimnazijos gyvenimas. Gimnaziją šiais mokslo metais norėčiau palyginti su paukščiu, kuriam kažkas pakirpo sparnus. Lyg ir gražiai atrodome, gal net gražiau nei įprastai, bet … per mažai džiaugiamės, svajojame, kuriame, planuojame. Pabuvome situacijoje, kurioje mums labai svarbūs sprendimai buvo priimti be mūsų. Viena vertus, tai labai patogu. Jeigu kažkas nepavyks, tai mes nieko dėti. Kita vertus, jeigu tu nedalyvauji sprendimų priėmime, tai ir atsakomybės už tai, kas bus, neprisiimi. Norėčiau abiturientams palinkėti neprarasti tikėjimo, kad gyvename laisvoje demokratinėje visuomenėje, kad kiekvienas žmogus yra didelė vertybė ir neįkainojamas turtas ir, kad turėti savo nuomonę įvairiais klausimais ir ją ginti, reikalui esant, nėra nusikaltimas.
Norėčiau abiturientų paprašyti – nepamirškite vienos labai svarbios gyvenimiškos tiesos. Žiūrėti į žmogų iš aukšto galima tik tuomet, kai lenkiamės, jam parklupus, padėti atsikelti. Visi kiti atvejai yra žmogiškoji puikybė. Nepasiduokite šiai pagundai, kad ir kokiose gyvenimiškose situacijose atsirastumėte.
Dėkodama mokytojams už nuoširdžiai atliktą darbą, titaniškas pastangas, motyvuojant abiturientus mokytis (ypač nuotoliniu būdu), kai niekas jiems nestovi už nugaros ir neragina, negaliu nepripažinti, kad turiu už ką atsiprašyti mūsų gimnazistų savo ir mokytojų vardu. Šie metai ypatingi tuo, kad, kai reikėjo sukaupti drąsą ir kalbėti, daugumas mūsų kukliai ir paklusniai tylėjome. Vidinė rezistencija gali pagimdyti tik pasyvią agresiją. Nesekite šiuo pavyzdžiu. Būkite laisvais piliečiais laisvoje šalyje. Negali būti truputį laisvas, kaip ir truputį laimingas.
Mieli abiturientai, labai vertinu Jus už tai, kad daug kalbėjote tuomet, kai kas nors gimnazijoje nesisekdavo. Aš nežinau geresnio būdo problemų sprendimui už pokalbį. Labai vertinu tai, kad mokinių savivaldoje įvyko gerų pokyčių, mokiniai ėmėsi iniciatyvos „išeiti už savo gimnazijos ribų“. Ir Jūs labai daug prisidėjote prie naujos mokinių, mokytojų, gimnazijos vadovų tarpusavio bendravimo kultūros kūrimo. Manau, kad tai viena iš priežasčių, dėl ko vyresnių klasių gimnazistai šiandien turi pakankamai daug drąsos ir pilietiškumo. „Jaunimas nepasidavė. Jaunimas nesitraukia.“ Šie Arvilės žodžiai lai būna palinkėjimas abiturientams. Būkite aktyvūs, nelaukite, kol kažkas už Jus nuspręs, kaip turite gyventi.
Linkiu nelyginti savęs su kitais. Norint būti sėkmingiems reikia patikėti, kad esate verti sėkmės. Jei užplūdo save menkinančios mintys – drąsiai pasakykite joms STOP ir priminkite sau, koks esate geras, ką savyje Jūs pats vertinate, už ką Jus myli ir brangina tėvai, artimi žmonės, draugai. Pasiskolinau svetimą mintį: „Jei jautiesi per menkas padaryti didžiulį pokytį – prisimink uodą, visą naktį neleidžiantį Tau užmigti“. Būkite atkaklūs, siekdami savo tikslų gyvenime.
Esu daugybę kartų ne vieną žmogų drąsinusi pokyčiams. Dabar atėjo laikas tai daryti man pačiai. Ačiū Likimui ir rajono vadovei už dar vieną galimybę mano gyvenime. Jeigu ne šių mokslo metų iššūkiai, tikrai nebūčiau išdrįsusi tam pasiryžti. Išeinu iš gimnazijos drauge su abiturientais. Ko gero, jaučiuosi taip, kaip jaučiatės Jūs, mielieji. Labai noriu pokyčių karjeroje, labai laukiu ir labai nerimauju. Ir Jūs, greičiausiai, labai norite pradėti beprotiškai fantastišką studento ar tiesiog jauno suaugusio žmogaus gyvenimą ir taip pat šiek tiek nerimaujate.
Tegul Likimas būna palankus šią mokyklą paliekantiems ir tegul labai gerai sekasi tiems, kurie toliau Širvintose mokysis ir dirbs. “
Gaila geros, kupinos naujovių ir įžvalgų vadovės. Nepatiko ji vadovaujantiems su inovatyviomis įžvalgomis, siekiais, kad gimnazijoje būtų gera mokiniams, pedagogams.
Sėkmės Jums tolesniame gyvenimo ir darbo kelyje.
Akivaizdu, kad sveikinti reikia ponią merę. Labai daug laiko ir pastangų teko padėti, siekiant išvyti Stuokos vadovę iš rajono. Nu pagaliau pavyko. Dar vienas tikslas pasiektas. Ši ponia niekada nesustoja, siekdama savo tikslų
Atvirumas ir drąsa kalbėti tiesą – tikro, padoraus mokytojo pavyzdys. Tokios asmenybės turi mokyti jaunąją kartą. Ačiū Direktorei
Mes supratome, kas liko tarp eilučių
Puiki kalba. Žodis tampa kūnu ir apsigyvena tarp mūsų. Jaunimas tai ateitis. Jo sąskaita daromas verslas, vaikų sąskaitą daromas verslas pasmerktas griūčiai. Gėda, kad visuomenėje tiek baimės ir todėl tylima. Būtent mūsų baimė….. dėl duonos trupinio, kurį renkam nuo šeimininko stalo, leidžia klestėti tironijai ir vienvaldystei, bei autokratiškumui. Suaugusieji nepribrendo demokratijai, bet jaunimui sugebėjome parodyti kelią…. Kuria kryptymi eisime toliau???……. Teks nuspręsti kartu.
Aš stebiuosi, kaip taip galėjome būti išauklėti, kad pačios mokytojos / nors joms ir dabar atostogos/ turėjo tampyti, statyti kėdes, juk mokytojos turėjo būti svečių vietoje, pagerbtos už suteiktas žinias abiturientams, negi nei vienam esančiam ar buvusiam mokiniui sunku buvo dasiprotėti, pribėgti ir sustatyti jas.
Man gėda, kad tokie mes.
Audrone, nešk savo žvaigždę iškėlusi aukštai ir šviesk. Jau esi nugalėtoja. Žodis ir šviesa prieš beribę galią Gali nugalėti.
Senas geras Leonido Donskio tekstas: „Kaip stabdyti antivalstybinio elemento atgijimą ir galimą dominavimą artimoje ateityje? Tik visos politikos atnaujinimu. Ne vien personažų, ne vien politinių partijų, ne vien postų ar retorikų, o pačios politikos sampratos ir visos viešosios erdvės kūrimo principų atnaujinimu. Politikai anksčiau ar vėliau turės prisiimti atsakomybę už viešąją erdvę, o ne dalyvauti joje kaip politiniame maskarade. Tik atsakomybė už kiekvieną savo žodį ir veiksmą, viešumas, atsakomybės etika ir žodžių sutaikymas su jų reikšmėmis bei socialine tikrove gali mus išvesti iš dabartinės būklės, kurioje nauji pavadinimai ar personažai mūsų politinės kultūros ir situacijos patys savaime tikrai nepakeis. Dabartinis mūsų politinės sistemos dumblas yra tobula terpė paksizmo regeneracijai ir sugrįžimui. Todėl kova prieš paksizmą ir turi būti ne žmonių ar visuomenės dalių, o idėjų ir laikysenų kova”
Tik mūsų atveju, žodį „paksizmas”, savaime suprantama, reikia pakeisti į visiems nuspėjamą kitą.
Šiandien įvyko aukščiausio lygio pilietiškumo pamoka. Ačiū Jums, Direktore!
Ponia savo jau padarė.
Direktorė Audronė Buzienė daug patyrė, bet liko ištikima gimnazistams. Ji išėjo aukštai pakelta galva. Yra ko pasimoko
Drąsiai vienok. Juo labiau, kad kalba sakyta stovint prieš ponią
Esu daugybę kartų ne vieną žmogų drąsinusi pokyčiams. Dabar atėjo laikas tai daryti man pačiai. Ačiū Likimui ir rajono vadovei už dar vieną galimybę mano gyvenime. Jeigu ne šių mokslo metų iššūkiai, tikrai nebūčiau išdrįsusi tam pasiryžti. Išeinu iš gimnazijos drauge su abiturientais. Ko gero, jaučiuosi taip, kaip jaučiatės Jūs, mielieji. Labai noriu pokyčių karjeroje, labai laukiu ir labai nerimauju. Ir Jūs, greičiausiai, labai norite pradėti beprotiškai fantastišką studento ar tiesiog jauno suaugusio žmogaus gyvenimą ir taip pat šiek tiek nerimaujate.
Mieli abiturientai, labai vertinu Jus už tai, kad daug kalbėjote tuomet, kai kas nors gimnazijoje nesisekdavo. Aš nežinau geresnio būdo problemų sprendimui už pokalbį. Labai vertinu tai, kad mokinių savivaldoje įvyko gerų pokyčių, mokiniai ėmėsi iniciatyvos „išeiti už savo gimnazijos ribų“. Ir Jūs labai daug prisidėjote prie naujos mokinių, mokytojų, gimnazijos vadovų tarpusavio bendravimo kultūros kūrimo. Manau, kad tai viena iš priežasčių, dėl ko vyresnių klasių gimnazistai šiandien turi pakankamai daug drąsos ir pilietiškumo. „Jaunimas nepasidavė. Jaunimas nesitraukia.“ Šie Arvilės žodžiai lai būna palinkėjimas abiturientams. Būkite aktyvūs, nelaukite, kol kažkas už Jus nuspręs, kaip turite gyventi.
Šie metai ypatingi tuo, kad, kai reikėjo sukaupti drąsą ir kalbėti, daugumas mūsų kukliai ir paklusniai tylėjome. Vidinė rezistencija gali pagimdyti tik pasyvią agresiją. Nesekite šiuo pavyzdžiu. Būkite laisvais piliečiais laisvoje šalyje. Negali būti truputį laisvas, kaip ir truputį laimingas.
Po šių mokslo metų tikrai nebūsime tokie, kokie buvome iki dabar, nepriklausomai nuo to, kokia kryptimi pasisuks gimnazijos gyvenimas. Gimnaziją šiais mokslo metais norėčiau palyginti su paukščiu, kuriam kažkas pakirpo sparnus. Lyg ir gražiai atrodome, gal net gražiau nei įprastai, bet … per mažai džiaugiamės, svajojame, kuriame, planuojame. Pabuvome situacijoje, kurioje mums labai svarbūs sprendimai buvo priimti be mūsų. Norėčiau abiturientams palinkėti neprarasti tikėjimo, kad gyvename laisvoje demokratinėje visuomenėje, kad kiekvienas žmogus yra didelė vertybė ir neįkainojamas turtas ir, kad turėti savo nuomonę įvairiais klausimais ir ją ginti, reikalui esant, nėra nusikaltimas.