Prieš 460 metų Musninkams suteiktas miestelio statusas

/ NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /

/ Nuotraukos autorės /

  1561 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas leido Jeronimui Seniavskiui, kurio žmona buvo Ežbieta Radvilaitė, kurti miestą, rengti turgus, laikyti smukles. Būtent nuo šių metų skaičiuojami Musninkų kaip miestelio metai.

  Šiemet Musninkai švenčia 460 metų sukaktį. Miestelis matė ir šilto, ir šalto, tačiau šiandien jame verda gyvenimas. Čia veikia Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija, biblioteka, kultūros namai. Čia veikia ir seniūnija. Aktyvios net dvi bendruomenės. Miestelis pastaruoju metu itin atgijo, jame noriai kuriasi jaunos šeimos iš miesto.

  Visą sekmadienį Musninkuose netilo vaikų klegesys, kraštiečių kalbos, muzika ir daug juoko.

  Šventinę dieną pradėjo kraštiečio rašytojo Viktoro Brazausko 80-ųjų gimimo metinių minėjimas „Po Dievo padu“, kurį organizavo Musninkų bibliotekininkė Janė Rolienė ir Vileikiškių bibliotekininkė Aldona Sakavickienė.  Varpinėje eksponuojama Lapelių filialo bibliotekininkės Valės Stravinskienės tapybos darbų paroda „Vasaros spalvos“.

  Vėliau visi rinkosi Musninkų Švč. Trejybės bažnyčioje, kur buvo aukojamos Šv. Mišios, skirtos bažnyčios 160-osioms ir miestelio 460-osioms metinėms.

  Po mišių Alfonso Petrulio aikštėje vyko šventinis koncertas. Susirinkusiuosius savo dainomis džiugino Romas Bubnelis, Tadas Imbrasas, Gretos Paulauskaitės ir Gabrielės Morozovaitės duetas, Laisva – Donata Gutauskienė, Vilkijos moterų vokalinis duetas, Musninkų filialo liaudiškos muzikos kapela. Smagiais šokiais užbūrė Vilkijos kultūros centro linijinių šokių grupė „Skrajūnė“. Šaunios moterys šoko net ir per lietų.

  Lietus nesustabdė ir Laisvos gerbėjų, kurie šoko priešais sceną ir visaip rodė dainininkei susižavėjimo ženklus.

  Renginį vedė Dalia Kiaulevičiūtė.

  Šventę organizavo Musninkų kaimo bendruomenė, Musninkų Švč.Trejybės bažnyčia, Musninkų seniūnija, Musninkų kultūros filialas, Musninkų ir Vileikiškių bibliotekos filialai. Talkino Vleikiškių kaimo bendruomenė, Musninkų bendruomenė „Spindulys“, A.Petrulio gimnazija.

  Šventės pradžioje Širvintų miesto garbės pilietė Helena Vaicekauskienė priminė Musninkų istoriją. Musninkiečius pasveikino LR Seimo narys J.Pinskus ir rajono merė Ž.Pinskuvienė.

  Čia pat veikė turgelis, kur buvo galima nusipirkti širdžiai mielų smulkmenų, skanumynų. Vaikai džiaugėsi pripučiamu batutu.

  Šventės rėmėjai: UAB Alitransa, Kęstutis Jankauskas, UAB „kęty Baltic”, Širvintų vartotojų kooperatyvas „Veivera”, Aurimas Inciura, UAB „Dehidra”, Gintautas Sakalauskas, Zenonas Miselis, Širvintų rajono savivaldybė, Angelina Kurauskienė ir UAB „Paslaugų spektras”.

   Projektas remiamas iš Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2021 metu veiksmų plano 1.1.4 priemonės, Stiprinti bendruomenine veiklą savivaldybėse, įgyvendinimo Širvintų rajono savivaldybėje.

Projektą vykdo Musninkų kaimo bendruomenė

Šiek tiek istorijos

• Musninkai – miestelis Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į pietvakarius nuo Širvintų. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras.
• Miesteliui vardą davė pietiniu pakraščiu tekanti Musės upė, dešinysis Neries intakas.
• Miestelyje yra Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1861 m., koplytėlė ir varpinė, Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija, joje 1988 m. įkurtas muziejus, vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka (įsteigta 1937 m.).
• 1422 m. Musninkai priklausė Kristinui Astikui. Tuo metu ir vėliau Musninkų vardu apylinkėje buvo keli dvarai. Juos valdė Musnickiai, Misevičiai, Giedraičiai ir kiti, didumą – Astikų-Radvilų linijos didikai.
• 1561 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas leido Jeronimui Seniavskiui, kurio žmona buvo Ežbieta Radvilaitė, kurti miestą, rengti turgus, laikyti smukles. Būtent nuo šių metų skaičiuojami Musninkų kaip miestelio metai.
• Tai buvo kaimiška provincija, kurią varžė istorinė Kernavės pilis, nors tuo metu ji jau buvo tuščia.
• Su Musninkais tuo metu konkuravo ir prekybinis Čiobiškio miestelis, kuris turėjo Magdeburgo teises.
• 1777 m. įkurta parapinė mokykla.
• 1785 m. ir 1812 m. Musninkai degė.
• Per 1830–1831 m. sukilimą čia kūrėsi A. Milošo ir P. Bilevičiaus sukilėlių būriai. 1905 m. gruodžio mėn. gyventojai nušalino rusišką valsčiaus valdybą. 1918 m., pasitraukus Vokietijos pajėgoms, Musninkus užėmė bolševikai, o 1919 m. – Lenkijos kariuomenė.
• 1920 m. lapkričio 19-20 d. ties Musninkais vyko Lietuvos kariuomenės ir Lenkijos kariuomenės Liucijaus Želigovskio rinktinės dalinių kovos.
• 1941 m. rugsėjo 5 d. vokiečių okupacinės valdžios įsakymu Pivonijos šile prie Ukmergės nužudyta apie 180 Musninkų valsčiaus žydų.
• 1944 m. liepos mėn. Musninkų valsčiuje Jonas Misiūnas (slap. Žalias velnias) ėmė telkti Lietuvos partizanus, jie du kartus užėmė miestelį ir išlaisvino suimtuosius.
• Nuo 1945 m. Musninkų apylinkėse kovojo Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės 1-asis batalionas. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietinė valdžia uždarė į lagerius arba ištrėmė daugiau kaip 40 gyventojų.
• 1972 m. miestelio gatves apšvietė žibintai.