Teismo sprendimu „Autoveldos” ir savivaldybės byla bus nagrinėjama iš naujo

Civilinė byla Nr. e2A-890-302/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02001-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Autovelda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų autobusų parkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1353-340/2021 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Autovelda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų autobusų parkas“ ieškinį atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autovelda“ ir UAB „Širvintų autobusų parkas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos 124 560,14 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės nurodė, kad Širvintų rajono savivaldybės taryba, atstovaujama Širvintų rajono savivaldybės administracijos, ir UAB „Autovelda“ 2006 m. gruodžio 15 d. pasirašė Koncesijos sutartį Nr. 1 (toliau – Koncesijos sutartis), kurios pagrindu koncesininkui UAB „Autovelda“ buvo suteiktas leidimas valdyti ir naudoti koncesijos objektą – UAB „Širvintų autobusų parkas“, ir teikti keleivių vežimo paslaugas. Koncesijos sutarties pagrindu valdomos UAB „Širvintų autobusų parkas“ veikla jau keletą metų yra nuostolinga. Ieškovės ne vieną kartą kreipėsi į Širvintų rajono savivaldybę, prašydamos padidinti keleivių vežimo tarifą arba imtis kitų priemonių nuostoliams mažinti, tačiau savivaldybė toliau nevykdo sutartinių įsipareigojimų bei patirtų nuostolių gera valia neatlygina. Paskutinį kartą keleivių vežimo tarifas buvo pakeistas 2010 m. kovo 31 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-70, nustatant 0,28 Lt (su PVM), kas atitinka 0,08 Eur už kilometrą.
3. Ieškovių vertinimu, atsakovė pažeidė Koncesijos sutarties 5.4 papunktį, pagal kurį vietinio susisiekimo maršrutai turėjo būti šalių derinami, o ne nustatomi vienašališkai atsakovės, ir galėjo būti tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Ieškovės ne kartą informavo atsakovę apie nuostolingus maršrutus, prašydamos spręsti šią problemą, tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė, prašymus ignoravo. Atsakovė taip pat pažeidė Koncesijos sutarties 10.4 papunktyje nustatytą įsipareigojimą nustatyti tokį tarifo dydį, kuris nebūtų nuostolingas koncesininkui. Teikdamos viešąsias keleivių vežimo paslaugas Koncesijos sutarties pagrindu, ieškovės dėl pernelyg mažų atsakovės nustatytų keleivių vežimo tarifų 2015–2017 metais patyrė 124 560,14 Eur nuostolių. Nuostoliai apskaičiuoti iš gautų pajamų, vežant keleivius vietiniais reguliariais maršrutais, atėmus patirtas išlaidas, vežant keleivius vietiniais reguliariais maršrutais. Be to, ieškovių teigimu, atsakovė turi atlyginti jų patirtus nuostolius ir pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 3-457 patvirtintą nuostolių, patirtų vykdant keleivinio transporto viešųjų paslaugų įpareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašas) nuostatas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Įvertinęs Koncesijos sutarties 5.4 ir10.4 papunkčių nuostatas, teismas darė išvadą, kad sutarties šalys susitarė, jog nustatant keleivių vežimo tarifų dydžius turi būti siekiama to, kad keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais paslauga būtų prieinama paslaugos gavėjams ir nebūtų nuostolinga koncesininkui ir kad privalo egzistuoti nurodytų principų pusiausvyra.
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje yra pažymėjęs, kad Koncesijos sutartyje nustatyta sąlyga, pagal kurią numatytas sutarties šalių įsipareigojimas ateityje vykdant sutartį derinti tam tikras sutarties sąlygas, negali būti suprantama kaip sąlyga, sukurianti prievolę tik vienai iš sutarties šalių – toks sutarties aiškinimas, atsižvelgiant į tai, jog sutartinio tarifo ir maršrutų pakeitimas galimas tik šalių suderinta valia, neatitiktų sutarties sąžiningo aiškinimo taisyklių, sukurtų neįvykdomą pareigą ieškovėms, o atsakovę nepagrįstai atleistų nuo pareigos bendradarbiauti vykdant sutartį.
7. Įvertinęs ieškinio argumentus, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyti, ar atsakovė pažeidė bendrąją bendradarbiavimo pareigą, galima tik įvertinus abiejų šalių veiksmus derantis ir ieškant Koncesijos sutarties 10.4 papunktyje nurodyto kompromiso, t. y. kad keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais paslauga būtų prieinama paslaugos gavėjams ir nebūtų nuostolinga koncesininkui.
8. Teismas nustatė, kad tarp šalių reguliariai vyko susirašinėjimas dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos nustatytų keleivių vežimo tarifų dydžių padidinimo. Ieškovės ne kartą kreipėsi į atsakovę, prašydamos nustatytą tarifo dydį kelti nuo 0,08 Eur už 1 km iki 0,11 Eur už 1 km. Širvintų rajono savivaldybės taryba 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-164 „Dėl keleivių vežimo tarifų nustatymo“, kuris pakeitė prieš tai priimtus 2015 m. birželio 22 d., 2016 m. birželio 30 d. ir 2017 m. birželio 22 d. sprendimus, patvirtino keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršruto tarifą – 0,08 Eur (su PVM) už nuvažiuotą 1 km laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 22 d., 2016 m. birželio 30 d., 2017 m. birželio 22 d. sprendimais taip pat buvo patvirtintas keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutų 0,08 Eur (su PVM) tarifas. Iš į bylą pateiktų duomenų teismas darė išvadą, kad 0,08 Eur už 1 km tarifas (iki 2015 metų – 0,28 Lt) buvo nustatytas dar nuo 2010 metų ir nuo to laiko nebuvo keičiamas. Atsakovei buvo teikiami prašymai dėl tarifų patvirtinimo, prašymuose nurodant, kad UAB „Širvintų autobusų parko“ veikla yra nuostolinga, todėl siekiant sumažinti bendrovės nuostolingus maršrutus tarifą buvo prašoma padidinti iki 0,11 Eur už nuvažiuotą 1 km vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais.
9. Nors byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų teikusi ieškovei pagrindimus, dėl kokių priežasčių nustatomas (ir pagal ieškovės prašymus nedidinamas) konkretus tarifo dydis, tačiau Koncesijos sutarties nuostatos, įpareigojančios šalis derėtis ir ieškoti kompromiso, bei bendroji šalių bendradarbiavimo pareiga nereiškia, jog aktyvesnė (didesnę iniciatyvą rodanti šalis) gali primesti kitai šaliai išimtinai sau tinkamą bei palankų problemos (nagrinėjamu atveju – nuostolingo keleivių pervežimo) sprendimo būdą. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad ieškovė periodiškai teikdavo prašymus dėl tarifo padidinimo, iš anksto nurodydama jos poreikius atitinkantį tarifo dydį (0,11 Eur / 1 km), savaime neleidžia konstatuoti, jog atsakovė, nepatvirtindama konkretaus ieškovės nurodyto tarifo dydžio, pažeidė bendrąją bendradarbiavimo pareigą ar pareigą derėtis dėl Koncesijos sutarties 5.4 papunktyje nustatyto kompromiso įgyvendinimo, kadangi derybos yra susijusios ne su vienos šalies valios primetimu kitai šaliai, bet su siekiu pasiekti susitarimą dėl aktualių susitarimo sąlygų.
10. Taigi nors teismas iš dalies ir sutiko su ieškovių argumentais, kad atsakovė taip ir nedetalizavo, dėl kokių priežasčių nepatvirtino ieškovių prašomų patvirtinti tarifų dydžių, tačiau, įvertinęs pačių ieškovių pastangas derėtis, o ne vien primesti savo siekiamą rezultatą, teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė būtų pažeidusi šalių bendradarbiavimo pareigą, vengusi derėtis su ieškovėmis ar ieškoti kompromiso, o tai reiškia, jog ieškovės neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei kaltės.
11. Nors byloje yra pateikti duomenys (pelno(nuostolių) ataskaitos už 2015, 2016 bei 2017 metus), patvirtinantys UAB „Širvintų autobusų parkas“ patirtus nuostolius, teismas pažymėjo, kad civilinė atsakomybė galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei ieškovės įrodytų, jog tarp neva neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Ieškovėms nurodžius, kad jos patirti nuostoliai yra apskaičiuoti iš visų gautų pajamų, vežant keleivius vietinio susisiekimo maršrutais, atimant išlaidas, gautas vežant keleivius vietinio susisiekimo maršrutais, negalima nustatyti, ar atsakovės veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir ar be atsakovės veiksmų žala nebūtų atsiradus. Kadangi šiuo atveju UAB „Širvintų autobusų parkas“ patirti nuostoliai gali būti siejami ir su kitomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, neefektyvia ūkine veikla, didelėmis administracinėmis sąnaudomis ir panašiai), teismas sprendė, jog ieškovės neįrodė nei teisinio, nei faktinio priežastinio ryšio egzistavimo.
12. Be to, teismo vertinimu, tvirtindama tarifo dydžius, atsakovė negalėjo protingai numatyti, kad ieškovės vien dėl nustatomo pernelyg mažo tarifo dydžio patirs nurodyto dydžio nuostolius, todėl teismas darė išvadą, jog ieškovių mėginamos įrodyti pasekmės (patirti nuostoliai) yra teisiškai pernelyg nutolusios nuo atsakovės atliktų veiksmų.
13. Nors Širvintų rajono savivaldybės taryba 2006 m. gruodžio 15 d. su ieškove UAB „Autovelda“ sudarė Koncesijos sutartį, kuria Širvintų rajono savivaldybės administracija suteikė ieškovei UAB „Autovelda“ teisę valdyti ir naudoti koncesijos objektą – UAB „Širvintų autobusų parkas“, ir teikti keleivių vežimo paslaugas, o UAB „Autovelda“ įsipareigojo atnaujinti ir tinkamai prižiūrėti koncesijos objektą, teismas sprendė, kad pati UAB „Autovelda“ nėra vežėjas (keleivių pervežimą faktiškai atlikęs subjektas yra UAB „Širvintų autobusų parkas“), todėl ji neturi teisės reikalauti nuostolių kompensavimo Kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašas pagrindu.
14. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė keleivinio transporto paslaugas iš esmės teikė per išimtinai jai priklausantį juridinį asmenį (UAB „Širvintų autobusų parkas“), o su šiuo subjektu atskira vežimo sutartis sudaryta nebuvo, teismas darė išvadą, kad ieškovė UAB „Širvintų autobusų parkas“, nebūdama viešųjų vežimo paslaugų sutarties subjektu, taip pat neturi pagrindo, remiantis Kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašu, reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliaciniame skunde ieškovės UAB „Autovelda“ ir UAB „Širvintų autobusų parkas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Koncesijos sutarties 10.4 papunktyje nustatyta, kad: „Nustatant šių tarifų dydžius bus laikomasi principo, kad keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais paslauga būtų prieinama paslaugos gavėjams ir nebūtų nuostolinga koncesininkui.“. Pirmosios instancijos teismas šio Koncesijos sutarties 10.4 papunktyje įtvirtinto šalių bendradarbiavimo tikslo neįvertino, todėl padarė neteisingas išvadas dėl atsakovės pareigų turinio ir neteisėtų veiksmų atsakovės veiksmuose nebuvimo. Šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovė apskritai niekada net nesiderėjo, todėl nėra pagrindo analizuoti ir vertinti, ar derybos buvo sąžiningos ir pan. Tarifų derinimo pareiga iš atsakovės pusės niekada nebuvo vykdoma, atsakovei neigiant tokios pareigos egzistavimą. Į bylą pateikti įrodymai ir teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės atsakovei teikė visą joms prieinamą informaciją (duomenis apie UAB „Širvintų autobusų parkas“ finansinę būklę, veiklos pajamas ir sąnaudas), reikšmingą sprendimams dėl tarifo dydžio priimti (pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad apeliančių atsakovei teikti duomenys būtų buvę nepakankami sprendimui dėl tarifo dydžio priimti). Jeigu, atsakovės manymu, pateikti duomenys nebuvo pakankami, ji turėjo paprašyti pateiktus duomenis patikslinti ar papildyti, tačiau tai padaryta nebuvo. Faktiškai ieškovių pateikti duomenys net nebuvo nagrinėjami. Kaip patvirtina susirašinėjimas, atsakovė informuodavo, kad prašymas gautas, o vėliau sekdavo sprendimas dėl tarifo nustatymo. Aplinkybė, kad kartą metuose Širvintų rajono savivaldybės administracija tvirtino tarifus, nėra susijusi su Koncesijos sutarties vykdymu, ir nereiškia, kad atsakovė tokia forma tariamai vykdė pareigą bendradarbiauti ir derinti tarifus.

15.2. Metodiką, kaip apskaičiuoti nuostolių dydį, sietiną būtent su nepakankamo dydžio tarifais, nustato Kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašas. Šis teisinis reglamentavimas aktualus ne tik nustatant savivaldybių pareigas vežėjams atlyginti dėl nepakankamo dydžio tarifo apskaičiuotus nuostolius, bet ir nustato rodiklius, kurie yra vertintini nuostolio, sietino būtent su nepakankamo dydžio tarifu, apskaičiavimo tikslu. Būtent šios metodikos taikymas ir užtikrina, kad į nuostolio apskaičiavimą butų įtraukti tik tie rodikliai, kuriuos pati valstybė nustatė kaip reikšmingus, eliminuojant tuos rodiklius, kurie nėra sietini su keleivių vežimo veiklos ir tarifo nuostolingumu. Nagrinėjamoje byloje nuostolių faktas ir dydis yra pagrįstas UAB „Širvintų autobusų parkas“ apskaitos duomenimis ir skaičiavimais, atliktais vadovaujantis šio Kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis. Vertinant pirmosios instancijos teismo daromą prielaidą, kad UAB „Širvintų autobusų parkas“ patirti nuostoliai gali būti siejami ir su kitomis aplinkybėmis, pabrėžtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje (c. b. Nr. e2A-756-585/2020) nurodė, kad tokias aplinkybes nurodyti ir įrodyti procesinę pareigą turi atsakovė, kuri tokių atsikirtimų ir juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

15.3. Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad, tvirtindama vežimo tarifo dydžius, atsakovė negalėjo protingai numatyti, jog ieškovės vien dėl nustatomo pernelyg mažo tarifo dydžio patirs apeliančių nurodyto dydžio nuostolius, todėl ieškovių įrodinėjamos pasekmės pernelyg nutolusios nuo atsakovės atliktų veiksmų. Prielaida, kad tarifų dydis gali lemti paslaugos nuostolingumą, buvo numatyta dar pačioje Koncesijos sutartyje (priešingu atveju Koncesijos sutartyje nebūtų nustatyta 10.4 papunkčio sąlyga, reikalaujanti tarifus derinti taip, kad paslauga netaptų nuostolinga vežėjui), šią sąlygą nustatė pati atsakovė, įtraukdama ją į sutarties projektą, kuris buvo viešo konkurso dėl koncesijos sutarties sudarymo medžiagoje. Taigi jau Koncesijos sutarties sudarymo metu atsakovė galėjo numatyti, kad tarifų dydis gali sąlygoti nuostolius ieškovėms. Be to, Koncesijos sutarties vykdymo eigoje atsakovė buvo sistemingai informuojama, kad jos nustatomi tarifų dydžiai yra nepakankami. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovei neabejotinai turėjo būti žinoma, kad jos sprendimai dėl vežimo tarifų turi tiesioginės įtakos apeliančių finansinei padėčiai, todėl akivaizdu, jog, priimdama ieškovėms nepalankius sprendimus, atsakovė turėjo ir galėjo numatyti galimą nuostolių kilimą.

15.4. Ieškovės reikalavimą kompensuoti nuostolius siejo ir grindė ne tik Koncesijos sutarties pažeidimu, bet ir teise gauti kompensaciją, vadovaujantis Kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantėms šis aprašas netaikomas ir jos neturi teisės į nuostolių apskaičiavimą vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu. Teismo vertinimas, Koncesijos sutartis nelaikytina viešųjų paslaugų sutartimi ir kad nei UAB „Autovelda“, nei UAB „Širvintų autobusų parkas“ nelaikytini vežėjais minėto aprašo prasme, prieštarauja pirmiausia Koncesijos sutarties turiniui ir tikslui, taip pat nagrinėjamus santykius reglamentuojančioms teisės normoms. Tiek lingvistinis, tiek teleologinis bei sisteminis sutarties turinio aiškinimas patvirtina, kad Koncesijos sutartis yra sutartis dėl viešųjų paslaugų – keleivių vežimo – teikimo. Nepagrįstas teismo vertinimas, kad vežimo paslaugas Širvintų rajono savivaldybė organizuoja pati, tariamai per savo įsteigtą UAB „Širvintų autobusų parkas“. Tokia situacija buvo tik iki Koncesijos sutarties vykdymo pradžios, tačiau nuo 2006 metų vežimo paslaugos organizavimas Koncesijos sutartimi buvo perduotas UAB „Autovelda“.

15.5. Atsakovės turėtos advokatų teisinių paslaugų išlaidos neatitinka bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir būtinumo. Atsakovės interesus teisminiame ginče galėjo atstovauti ir procesinius dokumentus rengti Širvintų rajono savivaldybėje dirbantys ir darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto gaunantys teisininkai, todėl išlaidos atsakovei priteistos nepagrįstai. Be to, atsakovei visiškai nepagrįstai priteista 70 Eur be PVM už atstovavimą 2019 m. balandžio 4 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris truko vos 7 min., ir 140 Eur be PVM už atstovavimą 2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje, kuris buvo atidėtas 2019 m. gegužės 6 d.

16. Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

16.1. skunde tvirtindamos, kad atsakovė turėjo pareigą nustatyti pelningus keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršruto tarifus, apeliantės nepagrįstai plačiai aiškina Koncesijos sutarties 10.4 papunkčio nuostatas. Koncesijos sutarties 10.4 papunktyje šalys susitarė derinti verslo pelningumo ir paslaugos prieinamumo aspektus, t. y. interesus, kurie ekonomine prasme yra priešingi, todėl šalių bendradarbiavimo pareigos vykdant Koncesijos sutartį negalima suprasti tik kaip vienos šalies (atsakovės) sutikimo pakelti ginčo tarifus iki kitos šalies prašyto dydžio, kadangi turi būti įvertintas ir viešojo intereso – prieinamos paslaugos užtikrinimo aspektas, kuris motyvuoja nustatyti kuo mažesnius tarifus, taip didinant paslaugų prieinamumą. Ieškovės nepateikė jokių pagrįstų motyvų, kad jų prašymai dėl ginčo tarifo nustatymo būtų buvę nenagrinėti, tuo tarpu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimai dėl keleivių vežimo tarifų nustatymo būdavo priimami, o ieškovės jų neginčijo, tai reiškia, kad šie sprendimai, o kartu ir taikyti tarifų dydžiai, nebuvo pripažinti neteisėtais. Taigi ieškovės neįrodė ne tik neteisėtų atsakovės veiksmų, tačiau ir patirtų nuostolių dydžio, nekvalifikavo jų atsiradimo pagrindų ir neįrodė kitos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – žalos.

16.2. Nagrinėjamu atveju pagal ieškinio reikalavimų turinį galima spręsti, kad ieškovės turėjo įrodyti vienintelę aplinkybę, jog kitos paslaugų kainos dedamosios, išskyrus Savivaldybės tarybos nustatytus tarifus, neturėjo jokios įtakos tariamų nuostolių atsiradimui. Tačiau apeliantės nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu taip ir nepaaiškino, iš ko susideda jų deklaruojami nuostoliai. Ieškovių į bylą pateiktose ataskaitose yra detalizuojama paslaugų 1 km savikaina, kurią sudaro: darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios išlaidos, kuro išlaidos, remonto ir eksploatacijos sąnaudos, ilgalaikio nusidėvėjimo sąnaudos, draudimo sąnaudos, techninės apžiūros sąnaudos ir kt. Visos ataskaitose nurodytos sąnaudos yra betarpiškai susijusios su pačių ieškovių vykdoma veikla, t. y. rizikų, kurias Koncesijos sutartimi prisiėmė UAB „Autovelda“, valdymu.

16.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į ieškovių nenuoseklumą įrodinėjant tai, kad būtent ginčo tarifų dydis tapo nuostolių atsiradimo priežastimi. Vadovaujantis pačių ieškovių pateiktomis ataskaitomis, galiojant tam pačiam ginčo tarifui (0,08 Eur /1 km) ieškovės patyrė skirtingo dydžio nuostolius: 2015 metais nuostolių dydis sudarė 6 045,40 Eur; 2016 metais – 54 804,01 Eur; 2017 metais – 63 711,39 Eur. 2021 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu ieškovių buvo ne kartą klausiama, kodėl, taikant tokį patį tarifą, nuostolių dydis pasikeitė beveik 10 kartų (lyginant 2015 ir 2016 metų duomenis), į šį klausimą ieškovių atstovė atsakė, pateikdama tą patį deklaratyvų teiginį, jog nuostolių dydį sąlygojo ginčo tarifo nekeitimas nuo 2010 metų. Atsakovė niekada nebuvo prisiėmusi ieškovių veiklos pelningumo užtikrinimo prievolės, taip pat keleivių vežimo vietiniais maršrutais dedamųjų, tokių kaip kuro kainos pasikeitimas, administracinės sąnaudos, remonto išlaidos, patalpų išlaikymo išlaidos ir pan. Koncesijos sutarties 5.3 papunktyje šalys sutarė, kad UAB „Autovelda“ įsipareigoja prisiimti visą su keleivių vežimo paslaugomis susijusią riziką. Tuo tarpu visuose prašymuose didinti tarifą UAB „Autovelda“ nuostolių atsiradimo priežastimi įvardijo nuo pačių ieškovių priklausančias aplinkybes, susijusias su tinkamu (pelningu) darbo organizavimu.

16.4. Atsakovei įkūrus UAB „Širvintų autobusų parkas“, buvo nuspręsta keleivių vežimo paslaugas teikti pačiai Širvintų rajono savivaldybei. Nei su UAB „Širvintų autobusų parkas“, nei su UAB „Autovelda“ keleivių vežimo sutartys nebuvo sudaromos, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė pagrįstai laikosi pozicijos, kad Kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašas negali būti taikomas. Vadovaujantis minėto įsakymo 6 punktu, vežėjų patirti nuostoliai kompensuojami iš savivaldybių biudžetų pagal viešųjų paslaugų teikimo sutartis, sudarytas tarp vežėjų ir kompetentingų įstaigų. Nagrinėjamu atveju tokia sutartis, kuri įgalintų UAB „Širvintų autobusų parką“ ar UAB „Autovelda“ reikalauti nuostolių dėl neva per mažų ginčo tarifų, nebuvo sudaryta.

16.5. Atsakovės teisės pasitelkti atstovavimui advokatą negali būti suvaržyta, o ieškovių prielaidos dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio yra niekuo nepagrįstos. Pas atsakovę dirba tik vienas valstybės tarnautojas – teisininkas, kuris pagal jo pareigybių aprašymą gali atstovauti teismuose, todėl, atsižvelgiant į šiam valstybės tarnautojui tenkantį darbų krūvį, ir į nagrinėjamos bylos dalyką (jo sudėtingumą), atsakovė nagrinėjant šią bylą privalėjo pasitelkti profesionalių teisininkų – advokatų, pagalbą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo ir kaltės

18. Bylos medžiaga patvirtina, kad Širvintų rajono savivaldybės taryba 2006 m. gruodžio 15 d. su ieškove UAB „Autovelda“ sudarė Koncesijos sutartį, kuria Širvintų rajono savivaldybės administracija suteikė ieškovei UAB „Autovelda“ teisę valdyti ir naudoti koncesijos objektą – UAB „Širvintų autobusų parkas“, ir teikti keleivių vežimo paslaugas, o UAB „Autovelda“ įsipareigojo atnaujinti ir tinkamai prižiūrėti koncesijos objektą (Koncesijos sutarties 5.1 papunktis).
19. Apeliantės ieškiniu prašė priteisti nuostolius, patirtus teikiant viešąsias keleivių vežimo paslaugas Koncesijos sutarties pagrindu dėl pernelyg mažų atsakovės nustatytų keleivių vežimo tarifų 2015–2017 metais, iš viso – 124 560,14 Eur. Konstatavęs, kad ieškovės neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino ieškinio reikalavimo priteisti nuostolius.
20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo.
21. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).
22. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
23. Ieškovių teigimu, atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju pasireiškė Koncesijos sutarties nuostatų, t. y. 5.4 ir 10.4 papunkčiuose numatytų pareigų, pažeidimu. Tai reiškia, kad šiuo atveju ieškovės atsakovei prašo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.
24. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
25. Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
26. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta neteisėtų veiksmų sąvoka, inter alia (be kita ko), apima įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymą (neteisėtas neveikimas), taip pat bendros pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą.
27. Kaip minėta, atsakovė yra kaltinama Koncesijos sutarties 5.4 ir 10.4 papunkčiuose numatytų pareigų pažeidimu. Koncesijos sutarties 5.4 papunktyje numatyta, kad koncesininkas keleivių vežimo paslaugą teiks pagal šalių suderintus vietinio susisiekimo maršrutus, kurie gali būti tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą į metus. Tuo tarpu Koncesijos sutarties 10.4 papunktyje nurodyta, kad koncesininkas įstatymų nustatyta tvarka su suteikiančia institucija derins keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais 1 km tarifus. Nustatant šių tarifų dydžius bus laikomasi principo, kad keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais paslauga būtų prieinama paslaugos gavėjams ir nebūtų nuostolinga koncesininkui.
28. Dėl minėtų Koncesijos sutarties 5.4 ir 10.4 papunkčių aiškinimo bei teisių ir pareigų, šalims nustatytų šiose nuostatose, apimties, jau yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-756-585/2020. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad Koncesijos sutarties 5.4 ir 10.4 papunkčiuose šalys sulygo derinti keleivių vežimo maršrutus ir jų kainas, kad keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais paslauga būtų prieinama paslaugos gavėjams ir nebūtų nuostolinga koncesininkui, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei didesnio tarifo prašanti šalis (koncesininkas) įrodytų, jog yra pagrindas didinti tarifą, atsakovė turėtų tokį klausimą atitinkamai spręsti (nutarties 39 punktas).
29. Atsižvelgiant į tai, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju būtina įvertinti abiejų šalių veiksmus derantis ir ieškant Koncesijos sutarties 10.4 punkte nurodyto kompromiso, t. y. kad keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais paslauga būtų prieinama paslaugos gavėjams ir nebūtų nuostolinga koncesininkui.
30. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė būtų pažeidusi šalių bendradarbiavimo pareigą, vengusi derėtis su ieškovėmis ar ieškoti kompromiso, o tai reiškia, jog ieškovės neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei kaltės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su tokia teismo išvada.
31. Iš bylos duomenų matyti, ir šalys to neneigia, kad tarp jų vyko susirašinėjimas dėl Širvintų rajono savivaldybės tarybos nustatytų keleivių vežimo tarifų dydžių, apeliantė UAB „Autovelda“ ne kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama padidinti keleivių vežimo tarifą. Širvintų rajono savivaldybės taryba 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-164 „Dėl keleivių vežimo tarifų nustatymo“, kuris pakeitė prieš tai priimtus 2015 m. birželio 22 d., 2016 m. birželio 30 d., 2017 m. birželio 22 d. sprendimus, patvirtino keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršruto tarifą – 0,08 Eur (su PVM) už nuvažiuotą kilometrą laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 22 d., 2016 m. birželio 30 d., 2017 m. birželio 22 d. sprendimais taip pat buvo patvirtintas keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutų 0,08 Eur (su PVM) tarifas. Paskutinį kartą keleivių vežimo tarifas buvo keistas 2010 m. kovo 31 d. Širvintų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-70, nustatant 0,28 Lt (su PVM), o tai atitinka 0,08 Eur, už kilometrą.
32. Taigi iš į bylą pateiktų Širvintų savivaldybės tarybos sprendimų turinio darytina išvada, kad 0,08 Eur už 1 kilometrą tarifas (iki 2015 metų – 0,28 Lt) buvo nustatytas 2010 metais ir nuo to laiko iki 2019 m. liepos 1 d. nebuvo keičiamas.
33. Nors pirmiau nurodyti duomenys patvirtina, kad Širvintų rajono savivaldybės taryba, kaip numatyta Koncesijos sutarties 5.4 papunktyje, ne rečiau nei kartą per metus priimdavo sprendimą patvirtinti keleivių vežimo tarifą, tačiau vien tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo išvadai, jog, formaliai kasmet patvirtindama tą patį tarifą, atsakovė tinkamai vykdė Koncesijos sutarties 10.4 papunktyje nustatytą pareigą bendradarbiauti ir derinti keleivių vežimo tarifus su koncesininku.
34. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovei reguliariai buvo teikiami prašymai padidinti keleivių vežimo tarifus. 2015 m. rugpjūčio 13 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybai pateiktas 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašymas Nr. 52 „Dėl tarifų patvirtinimo“, prašyme nurodoma, kad UAB „Širvintų autobusų parkas“ vykdoma viešųjų keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais veikla yra nuostolinga, įtakos tam turi nuolat didėjančios remonto ir eksploatacijos sąnaudos, minimalaus darbo užmokesčio didėjimas ir keleivių srauto mažėjimas, be to, prašyme pažymima, jog nustatytas keleivių vežimo tarifas (0,08 Eur su PVM) yra vienas iš mažesnių lyginant su kitais autobusų parkais. Širvintų rajono savivaldybės tarybos buvo prašoma nustatyti 0,09 Eur (su PVM) tarifo dydį už nuvažiuotą vieną kilometrą. Su prašymu buvo pateikta UAB „Širvintų autobusų parkas“ pajamų ir išlaidų suvestinė už 2014 metus. Atsakant į minėtą prašymą, ieškovė 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (6.23)-13-2241 buvo informuota, kad 2015 m. birželio 22 d. priimtas Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-60 „Dėl keleivių vežimo tarifų“, kuriame nustatytas keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršruto tarifas – 0,08 Eur (su PVM) už nuvažiuotą kilometrą, laikotarpiui nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.
35. 2015 m. lapkričio 24 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybai pateiktas prašymas „Dėl tarifų patvirtinimo“ Nr. 56, kuriuo prašyta nuo 2016 m. sausio 1 d. padidinti nustatytą keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais tarifą iki 0,09 Eur (su PVM) už nuvažiuotą vieną kilometrą. Prašyme nurodoma, kad UAB „Širvintų autobusų parkas“ veikla yra nuostolinga, paaiškinama, jog įtakos tam turi nuolat didėjančios remonto ir eksploatacijos sąnaudos, minimalaus darbo užmokesčio didėjimas ir keleivių srauto mažėjimas, be to, prašyme vėl pažymima, kad nustatytas keleivių vežimo tarifas (0,08 Eur su PVM) yra vienas iš mažesnių lyginant su kitais autobusų parkais. Širvintų rajono savivaldybės administracija į šį prašymą atsakė 2016 m. kovo 22 d., t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo prašymo pateikimo, raštu Nr. (6.14)-13-856, kuriuo pranešė, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-60 „Dėl keleivių vežimo tarifų“ nustatytas tarifų dydis galioja iki 2016 m. liepos 1 d., atsižvelgiant į tai, sprendimo projektas dėl keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifų nustatymo Širvintų rajono savivaldybės tarybai planuojamas teikti birželio mėnesį.
36. Širvintų rajono savivaldybės taryba 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 1-207 „Dėl keleivių vežimo tarifų“ laikotarpiui nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. vėl nustatė tokį patį keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifą – 0,08 Eur (su PVM).
37. 2017 m. vasario 7 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybai pateiktas prašymas Nr. 02 „Dėl tarifų patvirtinimo“, kuriame Širvintų rajono savivaldybės taryba buvo informuota apie 2016 metais UAB „Širvintų autobusų parkas“ patirtus nuotolius, nurodant tai sąlygojusias priežastis, bei prašant padidinti keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais tarifą iki 0,11 Eur (su PVM) ir mieto bilieto kainą iki 0,5 Eur. Su prašymu pateiktos keleivių vežimo autobusais vietinio susisiekimo maršrutais būtinų sąnaudų ir keleivių vežimo autobusais vietinio susisiekimo maršrutais rodiklių suvestinės. Širvintų rajono savivaldybės taryba 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-168 „Dėl keleivių vežimo tarifų nustatymo“ vėl vienašališkai nustatė tokį patį keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršruto tarifą – 0,08 Eur (su PVM), laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.
38. Širvintų rajono savivaldybės tarybai 2018 m. birželio 11 d. pateiktas prašymas Nr. 13 „Dėl tarifų patvirtinimo“, kuriuo dar kartą Širvintų rajono savivaldybės taryba informuota, kad UAB „Širvintų autobusų parkas“ keleivių pervežimo veikla nuostolinga, nurodant, kokio dydžio nuostoliai patirti 2015–2017 metais ir per 2018 metų pirmus keturis mėnesius. Kartu su prašymu buvo pateikti nuostolių apskaičiavimą patvirtinantys dokumentai. Neatsižvelgdama į minėtą prašymą ir pateiktus dokumentus, Širvintų rajono savivaldybės taryba 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-164 „Dėl keleivių vežimo tarifų nustatymo“ patvirtino tokį patį keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršruto tarifą – 0,08 Eur (su PVM), laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.
39. Iš minėtų Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimų dėl keleivių vežimo tarifų nustatymo matyti, kad sprendimai būdavo priimami nenurodant argumentų, kodėl keleivių vežimo reguliariais reisais tarifas nebūdavo atitinkamai didinamas. Sprendimuose tik konstatuojama, kad nustatomas keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifas sudaro 0,08 Eur už 1 kilometrą. Be to, į bylą nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad, reaguodama į UAB „Širvintų autobusų parkas“ prašymus, atsakovė būtų pateikusi ieškovėms argumentus, kodėl visiškai neatsižvelgiama į prašymus didinti tarifą, ir kodėl nuo 2010 metų, nepaisant besikeičiančios ekonominės situacijos šalyje, kuri akivaizdu, jog sąlygojo ir keleivių vežimo sąnaudų pokyčius, kasmet būdavo nustatomas tas pats 0,08 Eur (su PVM) keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifas.
40. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės Širvintų rajono savivaldybės tarybai teikė joms prieinamus duomenis (finansinės atskaitomybės dokumentus, pajamų ir sąnaudų detalizacijas), jų nuomone, patvirtinančius būtinybę nustatyti didesnį keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifą. Koncesijos sutartyje nebuvo apibrėžta, kokie konkrečiai duomenys turi būti teikiami, prašant peržiūrėti tarifus. Jeigu atsakovė manė, kad ieškovių teikiami duomenys nebuvo pakankamai išsamūs nustatyti didesnį tarifą, ji, įgyvendindama šalių pareigą bendradarbiauti, galėjo prašyti pateiktus duomenis patikslinti ar papildyti, tačiau tai padaryta nebuvo.
41. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad tarifų dydžio ir maršrutų peržiūrėjimo problema buvo keliama ne tik prašymų forma, šis klausimas buvo keliamas ir Panevėžio apygardos teisme 2014–2015 metais nagrinėtame ginče dėl Koncesijos sutarties vykdymo (Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-245-252/2015), o tai suponuoja išvadą kad atsakovei ši problema, susijusi su tarifo dydžiu, neabejotinai buvo / turėjo būti žinoma dar iki šio ginčo pradžios.
42. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose asmenys dalyvauja laisva valia, jie patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne (CK 6.156 straipsnis). Ši civilinių teisinių santykių dalyvių galimybė patiems apsispręsti, kokiuose sutartiniuose teisiniuose santykiuose dalyvauti, nulemia tai, kad, priėmusi sprendimą tapti sutartinių teisinių santykių dalyve, sutarties šalis privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis), tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei tarpusavyje bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalys), nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
43. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta. CK akcentuojami du pareigos bendradarbiauti principo aspektai: pareiga bendradarbiauti ir pareiga kooperuotis. Šis principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013).
44. Pažymėtina, kad šalių pareiga bendradarbiauti, solidarumas, abipusiškumas, sąžiningas pareigų vykdymas, sutarčių vykdymas pasikeitus aplinkybėms ir galimybė iš naujo susiderėti dėl tam tikrų sutarties sąlygų, yra ypač svarbi ilgalaikių sutarčių, kaip nagrinėjamu atveju, vykdymo atveju.
45. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vien tai, jog ieškovė periodiškai teikdavo prašymus dėl tarifo padidinimo, nurodydama jos poreikius atitinkantį tarifo dydį (0,11 Eur už 1 kilometrą), savaime neleidžia konstatuoti, kad, nepatvirtindama konkretaus ieškovės nurodyto tarifo dydžio, atsakovė pažeidė bendrąją bendradarbiavimo pareigą bei pareigą derėtis dėl Koncesijos sutarties 10.4 papunktyje nustatyto kompromiso įgyvendinimo, kadangi atsakovė neturėjo pareigos nustatyti tik ieškovėms pelningus keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršruto tarifus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad derybos yra procesas, kurio metu artinamos besiskiriančios šalių pozicijos siekiant rasti šalims bendrą įmanomai palankiausią sprendimą, o atsakovė pagal į bylą pateiktus duomenis net nesileido į jokias derybas dėl tarifo didinimo, nevertino UAB „Širvintų autobusų parkas“ teikiamų prašymų didinti tarifą pagrįstumo ir nerodė jokio suinteresuotumo siekiant rasti abiem šalims priimtiną kompromisą dėl tarifo dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog pareiga bendradarbiauti ir derėtis iš atsakovės pusės buvo vykdoma tinkamai.
46. Pažymėtina, kad sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad ieškovės įstatyme nustatyta tvarka neginčijo Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimų, kuriais buvo nustatomas 0,08 Eur (su PVM) keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifas, ir kad šie sprendimai nebuvo pripažinti neteisėtais, pasisakant dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo, nėra itin reikšminga, kadangi ji nėra tiesiogiai susijusi su iš Koncesijos sutarties kylančia atsakovės pareiga derinti tarifus su koncesininku ir bendradarbiauti.
48. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Taigi procesinė pareiga paneigti kaltę tenka už žalą atsakingam asmeniui, jei jis, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remiasi kaltės ar atitinkamos kaltės formos nebuvimu. Nagrinėjamu atveju atsakovės kaltės prezumpcija byloje nebuvo nepaneigta.
49. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių bendradarbiavimo pareigą Koncesijos sutarties kontekste, todėl nepagrįstai sprendė, jog atsakovė nepažeidė Koncesijos sutarties 10.4 papunkčio nuostatų, numatančių šalių pareigą derinti keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais 1 km tarifus, bei šalių bendradarbiavimo pareigos, t. y. kad ieškovės neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir jos kaltės.

Dėl žalos ir priežastinio ryšio

50. Konstatavus, kad atsakovė Širvintų rajono savivaldybė atliko neteisėtus veiksmus, siekiant įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, aktualios tampa ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. žalos dydis ir priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys.
51. Įvertinęs ieškovių pateiktus įrodymus, pagrindžiančius neva patirtus nuostolius, teismas nurodė, kad, ieškovės, be kita ko, neįrodė nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos egzistavimo. Be to, teismas padarė išvadą, kad atsakovė negalėjo protingai numatyti, jog ieškovės vien dėl nustatomo pernelyg mažo tarifo dydžio patirs ieškovių nurodyto dydžio nuostolius, todėl konstatavo, kad ieškovių mėginami įrodyti nuostoliai yra teisiškai pernelyg nutolę nuo atsakovės atliktų veiksmų.
52. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, nusprendęs, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, teismas apie kitas civilinės atsakomybės sąlygas, ypač dėl nuostolių dydžio, pasisakė labai apibendrintai. Pirmosios instancijos teismo neištirtų aplinkybių mastas lemia, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais beveik visa apimtimi, o tai neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais bei neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į apeliaciją.
53. Žala yra savarankiška civilinės atsakomybės sąlyga, jos dydžio nustatymas yra fakto klausimas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai reiškia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas).
54. Pažymėtina, kad pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).
55. Be to, šiuo atveju visi ieškovių patirti nuostoliai, kuriuos prašoma priteisti, turi būti tiesiogiai susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais, o ne su kitomis aplinkybėmis, nepriklausiusiomis nuo atsakovės, pavyzdžiui, neefektyvia ūkine veikla, didelėmis administracinėmis sąnaudomis ir pan. Kaip matyti iš teismui teiktų procesinių dokumentų, ieškovės prašomus priteisti nuostolius apskaičiuoja iš visų gautų pajamų, vežant keleivius vietinio susisiekimo maršrutais, atimdamos išlaidas, susidariusias vežant keleivius vietinio susisiekimo maršrutais. Remiantis tokiu bendro pobūdžio skaičiavimu, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal į bylą pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti, ar atsakovės neteisėti veiksmai buvo vienintelė ieškovių nurodomų nuostolių atsiradimo priežastis, kai, atsižvelgiant į UAB „Širvintų autobusų parkas“ vykdomos veiklos specifiką, nuotolių atsiradimą faktiškai galėjo sąlygoti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, neefektyvi paties koncesininko ūkinė veikla.
56. Abejonių dėl to, ar atsakovės neteisėti veiksmai buvo vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis, nagrinėjamu atveju kelia ir aplinkybė, kad per 2015 metus ieškovių nurodomas nuostolių dydis sudaro 6 045,40 Eur, tuo tarpu 2016 metais, galiojant tam pačiam tarifui (0,08 Eur / 1 km), nuostolių suma padidėjo iki 54 804,01 Eur, t. y. daugiau nei devynis kartus. Neaišku, kokios priežastys sąlygojo tokį ženklų nuostolių išaugimą.
57. Pasisakant šiuo aspektu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-756-585/2020, buvo akcentuota, jog koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima su koncesijos veikla susijusią riziką, o tai reiškia, jog koncesijos sutartimi nėra ir negali būti užtikrinama pelninga koncesininko veikla. Nustatydama tarifų dydžius, atsakovė neprivalo užtikrinti koncesininko neefektyvios veiklos pelningumo, t. y. sutartinis atsakovės įsipareigojimas veikti taip, kad nebūtų paneigtas koncesininko pelningumas, gali būti įgyvendinamas tik nesant duomenų apie neefektyvią koncesininko veiklą, jo ydingas nuostolius kuriančias verslo praktikas, įprasta verslo rizika nepateisinamus verslo valdymo sprendimus ir pan.
58. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus visų esminių bylos aplinkybių, susijusių su galbūt patirtų nuostolių dydžiu ir priežastiniu ryšiu tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovių nurodomų nuostolių, bylą tikslinga perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl Kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašo (ne)taikymo

59. Ieškovės reikalavimą kompensuoti nuostolius grindė ne tik Koncesijos sutarties nuostatų pažeidimu, bet ir teise gauti kompensaciją, vadovaujantis Kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašu, kuriame reglamentuojama vežėjų nuostolių, patirtų vežant keleivius vietinio (miesto ir tarpmiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų (troleibusų) maršrutais, kompensavimo, kompensacijos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka.
60. Koncesijos sutarties 5.3 papunktyje šalys aiškiai sutarė, kad būtent UAB „Autovelda“ įsipareigoja prisiimti visą su keleivių vežimo paslaugomis susijusią riziką. Detalizuodamos tarpusavio finansinius įsipareigojimus, šalys Koncesijos sutarties 10.3 papunktyje numatė, kad suteikiančioji institucija įsipareigoja teisės aktų nustatyta tvarka kompensuoti (atlyginti) koncesininko išlaidas (negautas pajamas), susijusias su transporto lengvatų taikymu, o 10.4 papunktyje, kaip jau ne kartą minėta, buvo sutarta, jog koncesininkas įstatymų nustatyta tvarka su suteikiančia institucija derins keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais 1 km tarifus; nustatant šių tarifų dydžius bus laikomasi principo, kad keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais paslauga būtų prieinama paslaugos gavėjams ir nebūtų nuostolinga koncesininkui.
61. Kaip matyti iš Koncesijos sutarties turinio, sutartyje, kurioje reglamentuojamos jos šalių tarpusavio teisės ir pareigos, nebuvo sutarta dėl nuostolių, patirtų vežant keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais, kompensavimo, remiantis Kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašu, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju reikalavimą atlyginti nuostolius būtų teisiškai pagrįsta kildinti būtent iš šalių sudarytos Koncesijos sutarties nuostatų.

Dėl bylos procesinės baigties

62. Nurodytų argumentų pagrindu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimas naikinamas ir byla dalyje dėl žalos bei priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų nustatymo perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

63. Nusprendus, kad yra pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su skundžiama sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme, ir nesprendžia klausimų, susijusių su šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, kadangi visos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, turės būti perskirstomos bylą pakartotinai išnagrinėjus iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Romualda Janovičienė

Gintaras Pečiulis

Asta Radzevičienė

***

2015 m. rugpjūčio 7 d. prašymas Nr. 52 „Dėl tarifų patvirtinimo“, prašyme nurodoma, kad UAB „Širvintų autobusų parkas“ vykdoma viešųjų keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais veikla yra nuostolinga, įtakos tam turi nuolat didėjančios remonto ir eksploatacijos sąnaudos, minimalaus darbo užmokesčio didėjimas ir keleivių srauto mažėjimas, be to, prašyme pažymima, jog nustatytas keleivių vežimo tarifas (0,08 Eur su PVM) yra vienas iš mažesnių lyginant su kitais autobusų parkais. Širvintų rajono savivaldybės tarybos buvo prašoma nustatyti 0,09 Eur (su PVM) tarifo dydį už nuvažiuotą vieną kilometrą. Su prašymu buvo pateikta UAB „Širvintų autobusų parkas“ pajamų ir išlaidų suvestinė už 2014 metus.

2015 m. rugpjūčio 19 d. Atsakant į minėtą prašymą, ieškovė 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (6.23)-13-2241 buvo informuota, kad 2015 m. birželio 22 d. priimtas Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-60 „Dėl keleivių vežimo tarifų“, kuriame nustatytas keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršruto tarifas – 0,08 Eur (su PVM) už nuvažiuotą kilometrą, laikotarpiui nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.

2015 m. lapkričio 24 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybai pateiktas prašymas „Dėl tarifų patvirtinimo“ Nr. 56, kuriuo prašyta nuo 2016 m. sausio 1 d. padidinti nustatytą keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais tarifą iki 0,09 Eur (su PVM) už nuvažiuotą vieną kilometrą. Prašyme nurodoma, kad UAB „Širvintų autobusų parkas“ veikla yra nuostolinga, paaiškinama, jog įtakos tam turi nuolat didėjančios remonto ir eksploatacijos sąnaudos, minimalaus darbo užmokesčio didėjimas ir keleivių srauto mažėjimas, be to, prašyme vėl pažymima, kad nustatytas keleivių vežimo tarifas (0,08 Eur su PVM) yra vienas iš mažesnių lyginant su kitais autobusų parkais.

2016 m. kovo 22 d. Širvintų rajono savivaldybės administracija į šį prašymą atsakė 2016 m. kovo 22 d., t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo prašymo pateikimo, raštu Nr. (6.14)-13-856, kuriuo pranešė, kad Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-60 „Dėl keleivių vežimo tarifų“ nustatytas tarifų dydis galioja iki 2016 m. liepos 1 d., atsižvelgiant į tai, sprendimo projektas dėl keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais tarifų nustatymo Širvintų rajono savivaldybės tarybai planuojamas teikti birželio mėnesį.

2017 m. vasario 7 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybai pateiktas prašymas Nr. 02 „Dėl tarifų patvirtinimo“, kuriame Širvintų rajono savivaldybės taryba buvo informuota apie 2016 metais UAB „Širvintų autobusų parkas“ patirtus nuotolius, nurodant tai sąlygojusias priežastis, bei prašant padidinti keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais tarifą iki 0,11 Eur (su PVM) ir mieto bilieto kainą iki 0,5 Eur. Su prašymu pateiktos keleivių vežimo autobusais vietinio susisiekimo maršrutais būtinų sąnaudų ir keleivių vežimo autobusais vietinio susisiekimo maršrutais rodiklių suvestinės.

2017 m. birželio 22 d. Širvintų rajono savivaldybės taryba 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-168 „Dėl keleivių vežimo tarifų nustatymo“ vėl vienašališkai nustatė tokį patį keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršruto tarifą – 0,08 Eur (su PVM), laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.

2018 m. birželio 11 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybai 2018 m. birželio 11 d. pateiktas prašymas Nr. 13 „Dėl tarifų patvirtinimo“, kuriuo dar kartą Širvintų rajono savivaldybės taryba informuota, kad UAB „Širvintų autobusų parkas“ keleivių pervežimo veikla nuostolinga, nurodant, kokio dydžio nuostoliai patirti 2015–2017 metais ir per 2018 metų pirmus keturis mėnesius. Kartu su prašymu buvo pateikti nuostolių apskaičiavimą patvirtinantys dokumentai.

2018 m. birželio 28 d. Neatsižvelgdama į minėtą prašymą ir pateiktus dokumentus, Širvintų rajono savivaldybės taryba 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-164 „Dėl keleivių vežimo tarifų nustatymo“ patvirtino tokį patį keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršruto tarifą – 0,08 Eur (su PVM), laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.

Parengė VIRGINIJUS SARPAUSKAS, Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys