Paminėtas archeologinių kasinėjimų Kernavėje 40 metų jubiliejus

/ NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /

/ Nuotraukos autorės /

Archeologijos dienos išvakarės, kuri švenčiama spalio 19 d. Kernavės archeologinės vietovės muziejuje rinkosi nematyti žmonės. Tai archeologai iš įvairių Lietuvos kampelių, kurie dar būdami Vilniaus universiteto studentais savo pirmuosius kasinėjimus atliko būtent Kernavėje. Visi kartu šventė 40 metų sukaktį nuo Kernavės kasinėjimų pradžios. Jau keturis dešimtečius yra tyrinėjama ši vietovė.

Visus susirinkusiuosius pasveikino laikinai muziejaus direktoriaus pareigas einanti Jadvyga Purvaneckienė. Prisiminimus apie pirmąjį įspūdį patekus į Kernavę, apie įdomiausius savo atradimus, apie mistiką pasakojo tie, kurie šiandien yra laikomi Kernavės atradėjais: Algis, Aleksas, Gintas, Dalia ir Rokas, o neatvyko tik Dovilė ir Adolfas. Atradėjai pasakojo apie rastą medgrindą, miesto sienų liekanas, net tuometinę kontracepcijos priemonę – užrištą akląją žarną. Bet visi akcentavo, kad įdomiausia matyti, kaip vienas radinys atskleidžia kitą, ir taip palengva dėliojasi vaizdiniai.

Muziejus gavo dovanų gitarą, kuri buvo nuolatinė archeologinių kasinėjimų Kernavėje palydovė. Ilgai gitara tarnavo, kol kartą po vakarojimo liko nakvoti lauke ant stalo. Tuomet ryte pabudusiems studentams tik beliko iš jos išpilti lietaus vandenį. Daugiau ji nebuvo tinkama groti, bet kaip sakoma: „jei prakalbėtų, daug pasakytų“.

Muziejaus pateikiama istorija

Kernavė – labiausiai ištirta archeologinė vietovė Baltijos regione

Archeologiniai tyrimai šioje vietovėje vykdomi nuo 1979 m. Per šiuos ketverius dešimtmečius Kernavėje ir jos apylikėse archeologai ištyrė 18 700 kv. metrų plotą.  Įdomus, kad tai nesudaro 1 % Kernavės kulūrinio rezervato teritorijos, kuri sudaro 194, 4 ha.

Iki profesionalių archeologinių tyrimų pradžios apie archeologinį Kernavės paveldą buvo žinoma tik tiek, kad čia yra keturi piliakalniai. Šiandien Kernavės archeologinėje vietovėje yra saugoma 16 archeologinių vertybių, reprezentuojančių visą priešistorės laikotarpį ir istorijos laikus.

Muziejaus  rinkiniuose yra sukaupta per 23 000 archeologinių radinių.

Per 4 dešimtmečius Kernavėje archeologinių tyrimų praktiką atliko daugiau kaip 1200 Vilniaus universiteto studentų. Taip pat tyrinėjimuose dalyvavo Stokholmo, Varšuvos, Krokuvos, Torūnės universitetų studentija.

Siekiant apsaugoti rastas archeologines vertybes 1989 m. buvo įsteigtas Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus – rezervatas, o jo teritorijoje esantys archeologinio paveldo objektai sudaro Kernavės archeologinę vietovę.

Šiandien Kernavė kaip ilgos apgyvendinimo trukmės vieta, svarbi viso Baltijos regiono priešistorei pažinti. Didžiausias archeologų darbų įvertinimas yra Kernavės archeologinės vietovės įtraukimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 2004 m.

4 dešimtmečių archeologai:

Pranas Kulikauskas 1912-2004 m.

Regina Volkaitė – Kulikauskienė 1914-2007 m.

Vytautas Ušinskas 1954-1991 m.

Aleksiejus Luchtanas 1956 m.

Adolfas Jankauskas 1955 m.

Vytautas Ušinskas 1954-1991 m.

Algis Kuzmickas 1965 m.

Dalia Vaičiūnienė 1962 m.

Gintautas Karnatka 1962-2001 m.

Gintautas Vėlius 1971 m.

Rokas Vengalis 1980 m.

Dovilė Baltramiejūnaitė 1983 m.