Prasideda 2022-ieji, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko šimtmečio metai. Politinis kalinys ir tremtinys buvo pirmasis atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas bei ilgametis jos vadovas. Monsinjoro K. Vasiliausko gyvenimas sutapo su svarbiausiais XX amžiaus įvykiais, jis liudijo dorovinį ir moralinį atsparumą, tvirtą pasaulėžiūrą, tarnystę šaliai bei jos žmonėms. Dvasininkas iki šiol išlieka nesuvaidintos atjautos ir žmogiškumo simboliu, stačiusiu tiltus tarp žmonių. 2022-uosius Seimas paskelbė monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais
Minint monsinjoro K. Vasiliausko gimimo šimtmetį, Lietuvos paštas išleis proginį pašto ženklą. 2022 m. balandį, minint 100-ąsias jo gimimo metines, Arkikatedroje bus aukojamos šv. Mišios, o Mokslų Akademijoje vyks minėjimas. Gedulo ir vilties dieną, birželio 14-ąją, monsinjoro skvere prie šv. Rapolo bažnyčios pastatyto riedulio vyks iš lagerio jo rašytų laiškų skaitymai. Biržų rajono Vabalninko bažnyčios, kurioje buvo pakrikštytas, o įšventintas į kunigus 1946 m. liepos 7 d. aukojo pirmąsias šv. Mišias, šventoriuje ketinama pastatyti atminimo ženklą. Minint dvasininko, palikusio ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, šimtmetį, visoje Lietuvoje vyks diskusijos apie kunigo vaidmenį šiandienos iššūkių visuomenėje. Spalį, minint 21-ąsias K. Vasiliausko mirties metines, Vilniaus kunigo seminarijos klierikui bus įteikta jo vardo stipendija.
Naujųjų metų išvakarėse visas Lietuvos mokyklas pasiekė nauja Ramunės Sakalauskaitė knygos „Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija“ laida su nauja pratarme. Prof. Viktorija Daujotytė teigia, kad „tai pirmoji patikima biografija, paremta patikrintais, ištyrinėtais, suderintais tarpusavy faktais, ir kartu tai gyvenimas, koks jis buvo“. Poetas Rimvydas Stankevičius rašė: „Paradoksalu – nors knyga yra parašyta veik be epitetų ir išraiškingų būdvardžių, vengiant skaitančiajam primesti bent kokią autorės emociją, skaitydamas ją nubraukiau ne vieną ašarą, ištryškusią, beje, ne dėl biliūniško graudulio ar atjautos, bet dėl tiesiog pribloškiančios gėrio ir šventumo didybės.” Anot literatūros kritiko Valentino Sventicko, biografija nuodugni, patikima, nedaugiažodė. Knygos autorė remiasi visais žinomais šaltiniais, archyvais, žmonių liudijimais. Monsinjoras iš šios knygos žvelgia į mus šviesus, paprastas ir klausiantis: „Ar supratote, ką pasakiau savo gyvenimu?“
Monsinjoro K. Vasiliausko biografija:
Gimė 1922 04 09 Kateliškių kaime Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje. 1946 baigė Vilniaus kunigų seminariją, įšventintas į kunigus ir paskirtas Kalesninkų, 1947- Švenčionių, 1948 – Vilniaus Šv. Teresės parapijos ir Aušros Vartų koplyčios vikaru. Aktyviai dalyvavo slaptos savišvietos draugijos Aušros Vartų Mergelės Marijos kolegijos veikloje. Netrukus išsiųstas iš Vilniaus ir paskirtas Riešės parapijos administratoriumi. 1949 sovietų saugumo suimtas, apkaltintas antisovietine veikla ir nuteistas 10 m. lagerio. 1950 įkalintas Intos lageryje, dirbo anglių kasyklose. 1956 paleistas grįžo į Lietuvą. 1957 vėl suimtas ir įkalintas Vorkutos lageryje. 1958 paleistas, tačiau sovietų valdžia jam uždraudė gyventi Lietuvoje ir dirbti kunigo darbą. Iki 1968 Daugpilyje dirbo kroviku, kolūkio buhalteriu ir elektriku.1969 grįžęs į Lietuvą paskirtas Varėnos parapijos klebonu, nuo 1975 – Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo parapijos vikaras – adjutorius. Palaikė ryšius su antisovietinio pasipriešinimo dalyviais, Lietuvos Helsinkio grupe, jo namuose per disidento S. Kovaliovo teismo procesą buvo apsistojęs žmogaus teisių gynėjas A. Sacharovas. 1989–97 Vilniaus arkikatedros klebonas. 1989 suteiktas monsinjoro vardas. Nuo 1997 emeritas Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje. 1993 tapo pirmuoju atkurtos Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektoriumi. 1994 už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 1995 įteikta Santarvės fondo premija. 1998 Vilniaus Gedimino technikos universitetas suteikė Garbės nario vardą.
2000 m. monsinjorui K. Vasiliauskui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas. 2000 jis apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Mirė 2001 10 14, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalnelyje.
