2021 metais Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje kilo 62 gaisrai. Tai yra 22 gaisrais mažiau nei 2020 metais. Gelbėjimo darbų skaičius ir toliau auga.
2021 metais ugniagesiai gelbėtojai daugiau gelbėjo nei gesino. Per šį šimtmetį tai pirmas kartas, kai ugniagesiai dažniau vyko suteikti pagalbą, nei gesinti gaisrus. Nuo 2000 metų tai beveik mažiausias gaisrų skaičius Širvintų rajone. Tik 2017 metais gaisrų buvo vos trimis mažiau nei praėjusiais metais. Širvintų rajone atliktų gelbėjimo darbų skaičius 2021 metais buvo didžiausias šiame šimtmetyje – 68. Ugniagesiai gelbėtojai daugiausia vyko gelbėti į automobilių avarijas patekusių žmonių, šalinti audros ar stipraus vėjo padarinius, rinkti išsiliejusius naftos produktus, gelbėti naminius gyvūnus ir sutekti pagalbą kitoms tarnyboms
Praėjusiais metais beveik du kartus sumažėjo gaisrų, kilusių nuo pašalinio ugnies šaltinio, o tai reiškia, kad žmonės atpranta nuo blogų įpročių deginti ražienas ar kitas augalinės kilmės atliekas, mėtyti nuorūkas pro automobilių langus, rečiau palieka neprižiūrimus laužus. Dažniausiai praėjusiais metais pastatai degė dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimų ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, o gaisringiausi mėnesiai buvo – sausis, kovas ir balandis. Pavojingiausias paros metas jau penktus metus iš eilės lieka diena nuo 10:00 val. iki 18:00 val. Mažiausiai gaisrų kyla rytais nuo 6:00 val. iki 10:00 val. Net 44% visų 2021 metais Širvintų rajone kilusių gaisrų buvo gyvenamosios paskirties pastatuose. Atvirose teritorijose kilo 25%, o transporto priemonėse 16% gaisrų.
Ugniagesių atstovai primena, kad pagal gaisrinės saugos reikalavimus dūmtraukius privaloma valyti prieš kūrenimo sezoną, o kūrenimo sezono metu – ne rečiau kaip kartą į tris mėnesius. Svarbu tinkamai išvalyti ne tik patį dūmtraukį, bet ir dūmtakius tarp šildymo įrenginio ir dūmtraukio. Būtent sunkiau pasiekiamuose dūmtakiuose susikaupę suodžiai ir būna dažna dūmtraukių gaisro priežastis. Kalbant apie kietojo kuro įrenginius derėtų pastebėti, kad praėjusiais metais kilo bent keleri gaisrai dėl netinkamo išvalytų pelenų iš kietojo kuro įrenginių, saugojimo. Kartais dar gyventojai išvalytus pelenus supila į pastatuose statomas degias talpas, degius maišus ar tiesiog paskleidžia ant sukietėjusio sniego. Dažnai tokiuose pelenuose būna „pasislėpusių“ žarijų, kurios pajudintos išskiria užsilikusią kaitrą ir pradeginusios degias talpas, ar vėjo paridentos sukietėjusio sniego paviršiumi, patenka į malkines, daržines ir kitus gaisro atžvilgiu pavojingesnius statinius. Taigi sandėliuoti iš kietojo kuro įrenginių išimtus pelenus galima tik nedegiose tarose, ne arčiau kaip 6 m. nuo pastatų, o pilti pelenus atviroje teritorijoje, ne arčiau kaip 15 m. nuo pastatų, įsitikinus, kad jų vėjas neįneš į gaisro atžvilgiu pavojingas patalpas. Didelį pavojų kilti gaisrui kelia pačių pastatų naudotojų atsainūs savo saugumui įpročiai: šalia krosnių, židinių laikomos malkos, nesandarios pakuros durelės, neįrengtos nedegios grindys šalia pakuros, ar ant besikūrenančių krosnių laikomi drabužiai. Visos degio medžiagos nuo pakuros turėtų būti laikomos ne arčiau, kaip 1 m., o nuo krosnies – 0,5 m. atstumu. Ugniagesių atstovai primena, kad degių medžiagų – rūbų, malkų, kitų degių daiktų negalima laikyti arčiau nei pusės metro atstumu nuo krosnies ir vieno metro atstumu nuo pakuros.
Pastebima, kad gyventojai peržvelgia gaisrinės saugos reikalavimus tik tada, kai kilęs gaisras sunaikina brangų turtą, palieka žmones be namų, nusineša artimo žmogaus gyvybę. Siekiant apsaugoti savo gyvybę ir turtą, visi gyventojai privalo pasirūpinti, kad jų gyvenamuosiuose būstuose būtų įrengti ir nuolat veikiantys autonominiai dūmų jutikliai. Pastarasis gaisrinės saugos reikalavimas netaikomas tiems, kas gyvenamuosiuose būstuose yra įsirengę gaisrinę signalizaciją. Taip pat, gyvenamosios paskirties pastatuose, didesniuose kaip 150 m2 ir individualiame automobilio garažuose, privaloma turėti po vieną 4 kg talpos gesintuvą. Už šių ir kitų gaisrinės saugos reikalavimų nevykdymą, gyventojams gali būti skirtos administracinio poveikio priemonės.
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos
Širvintų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba
