Gerovės valstybė valdančiųjų daugumų Lietuvoje

/ VIRGINIJUS SARPAUSKAS /

Gerovės valstybės idėja ir siekiamybė sutelkė daugelį mūsų. Visada įprasta siekti aukštesnių tikslų, ir to, ko stokojam ar net nėra. Stipresnieji, užsiėmę geresnes vietas prie „užsakymų – pageidavimų stalo“ gerovę jau turi. Bet valstybę  sudaro ne šie 10 – 15 procentų, o visi Lietuvos piliečiai, kurie išsakytą idėją išgirdo kur kas plačiau: GEROVĖS VALSTYBĖ VISIEMS.

Jau nieko nestebina, kai  Lietuva skirstoma į dvi dalis – sėkmingesnę ir turtingesnę didmiesčių Lietuvą ir regionų Lietuvą. Tačiau, taip tik atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nuo 2015 metų šalyje, nors dalyje rajonų anksčiau, turime kitas dvi Lietuvas – Valdančiųjų daugumų ir Opozicijos Lietuvas. Nepriklausomybės pradžioje Lietuva išgyveno laukinio kapitalizmo laikotarpį, dabar išgyvename laukinės savivaldos ir laukinio parlamentarizmo laikotarpį.

Netyčia paleistos, bet puikiai laikmetį atspindinčios frazės tampa sparnuotomis. Dar blogiau, kai jos skamba lyg pasiteisinimas. Nesibaigus „Nors ir vagia, bet kažką miestui duoda“ laikotarpiui, dabar pradėjome kitą: „Demokratijos pagrindas yra taisyklė, kad mažuma klauso daugumos. Kartais kelius išlyginti reikia buldozerio…“. Kitaip pasakius, kol dauguma buldozeriu lygina sau kelią, mažuma privalo tylėti. Ir taip kalba antras žmogus valstybėje.

Tai, kas senose Vakarų demokratijose yra savaime suprantamos, nerašytos taisyklės, mūsų daugumoms negalioja, nes savivaldos papročių ir įstatymų laikosi tik silpni žmonės. Dar niekada istorijoje nėra buvę taip, kad iš pradžių valstybė tampa demokratiška ir pasiturinti, o tik vėliau kuriami įstatymai bei jų laikomasi. Tai galioja ir mūsų Gerovės valstybei. Kai seimas kurs teisingus įstatymus, be kam nors naudingų spragų ar išlygų, kai įstatymų  bus laikomasi, reikalai valstybėje pagerės. Sunku tikėtis, kad geros valios užteks. Reikia ir institucijų, kurios ne tik prižiūri, bet ir pačios laikosi įstatymų.

Esu pirmą kartą išrinktas į Širvintų rajono savivaldybės tarybą. Prieš tai teko bendrauti su buvusiais politikais, ir praeitos kadencijos opozicija. Tai, ką pasakodavo patirties turintys tarybos nariai, atrodė neįtikėtina. Po 2015 metų savivaldos rinkimų padėtis savivaldoje radikaliai pasikeitė į blogąją pusę. Tačiau dabar pats esu įvykių dalyvis ir viską matau iš arti. Bet geriau apie viską nuosekliai.

60 skirtingų reglamentų, lyg 60 skirtingų Lietuvų

2019 metų gegužės 28 dieną vyksta tarybos posėdis, kuriame numatyta sudaryti Etikos ir Antikorupcijos komisijas ir paskirti  jų pirmininkus. Opozicija pateikia raštiškus siūlymus dėl komisijų pirmininkų kandidatūrų. Išskirtinai valdančiųjų balsais balsuojama slaptai ir kandidatūroms nepritariama.

Man tai atrodo netikėta, nes, kiek teko domėtis ir kalbėtis su kolegomis iš kitų savivaldybių, šios pozicijos priklauso tarybos mažumai. Nesuprantu kas vyksta, imu domėtis, nė nenumanydamas ką pavyks išsiaiškinti.

Paskaitau Vietos savivaldos įstatymo 15 skyriaus pirmą dalį, kur numatyta Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų skyrimo tvarka. Susirandu Širvintų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą, perkaitau 144 skyrių, kuris reglamentuojantį tą patį klausimą. Darosi įdomu, nes tai du visiškai skirtingi tekstai. Atsisiunčiu ir visų kitų 59 savivaldybių reglamentus, susirandu skyrius, reglamentuojančius Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų skyrimo tvarką, perskaitau, išsisaugau. Atrandu, kad yra 60 skirtingų reglamentų, lyg 60 skirtingų Lietuvų. Tai kurioje aš gyvenu? Gyvenimas eina, tarybos posėdžiai vyksta, ir opozicijos teikiamos komisijų pirmininkų kandidatūros vis atmetamos.

Mūsų akyse vyksta valstybių valstybėje įsitvirtinimas. Tiek Vietos savivaldos įstatymas, tiek Vyriausybės atstovų įstaigos veikimas – neveikimas, tiek visos Vyriausybės ir Seimo neveiklumas yra palankūs išskirtinai tik amžinosioms valdančiosioms daugumoms. / Virginijus Sarpauskas

Gresiantis tiesioginis valdymas

Rugsėjo 12 dieną visą Lietuvą apskrieja žinia, kad per nustatytą terminą nepaskyrus Etikos komisijos pirmininko Širvintų rajono savivaldybei gresia tiesioginis valdymas. Visa kaltė (apie tai rašysiu plačiau) metama  „netinkamiems“ opozicijos kandidatams. Taip sutampa, kad kaip tik tuo metu, ieškodamas informacijos, internete randu nesuskaičiuojamą kiekį savivaldos bylų, tame tarpe ir Druskininkų savivaldybės tarybos ir opozicijos bylas. Keli ilgi vakarai ir keliolika valandų bylų skaitymui ir viskas tampa aišku.

Ką sako teisės aktai

Kelių apygardų administraciniai ir Lietuvos vyriausiasis Administracinis teismas konstatuoja ir skelbia nutartis, kad:

„Savivaldybių ir jų institucijų, tame tarpe ir Tarybos, veikla priskiriama viešosios teisės reguliavimo sričiai, o viešosios teisės normos yra imperatyvios ir įsakomojo pobūdžio visiems teisinių santykių dalyviams, todėl galimas tik toks veikimas, kuris nurodytas teisės aktuose“.

Vietos savivaldos įstatymo (toliau VSĮ) 15 straipsnio 1 dalis skelbia: „Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš šių komisijų narių. Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras iš šių komisijų narių meras teikia savivaldybės tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės tarybos opozicija nepasiūlo Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus savivaldybės taryba iš šių komisijų narių skiria mero teikimu“.

Vadinasi visas VSĮ ir 15 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi ir įsakomojo pobūdžio. Šiame straipsnyje nėra numatyti jokie apribojimai, kiek kartų galima teikti tą pačią kandidatūrą, kokie turėtų būti balsavimo rezultatai. Šis straipsnis veikia tiesiogiai ir be išlygų: „meras teikia savivaldybės tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu“. Turim vienareikšmį atsakymą – Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų pozicijos PRIKLAUSO opozicijai (jeigu teikia siūlymą), nes „Tarybai kaip institucijai ir kiekvienam Tarybos nariui atskirai nustatyta prievolė (įpareigojimas) skirti pasiūlytus kandidatus“.

Štai čia ir prasideda laviravimas. Eskaluojamas tarybos nario laisvo mandato statusas, esa, tarybos narys gali balsuoti kaip tik nori. Bet pamirštama, ar taip nesinori pasakyti, kad tarybos nario laisvės pasibaigia ten, kur prasideda pareigos – „Aš, tarybos narys, prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas…“

Institucijų abejingumas

Rugsėjo 21 dieną parašau pranešimą Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse įstaigai. Laišką siunčiu tiek Vyriausybės atstovui, tiek Vidaus reikalų ministerijai. Nei iš vienos institucijos nesulaukiu jokio laiško gavimo patvirtinimo, jokios informacijos apie užregistruotą pranešimą, apie numatomus atlikti veiksmus. Pranešime aiškiai įvardiju, kad „Mano manymu, savivaldybės tarybos nariai, nevykdydami Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 6 dalies, galimai sulaužė duotą priesaiką. Taip pat manau, kad nuo pat 2019 m. gegužės 28 dienos aukščiau minėtų balsavimo rezultatų teisinių pasekmių, kai buvo galimai pažeista Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, visi sekantys veiksmai ir balsavimai neturi jokios teisinės galios ir yra naikintini, nes iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus)“. Taip pat įvardiju, mano nuomone, dar kelis pažeidimus. Spalio 4 dieną gaunu Vyriausybės atstovo atsakymą. Dabar puikiai suprantu, kas iš tiesų vyksta savivaldoje. Mano nuomone, Vyriausybės atstovas neatsakė nė į vieną mano klausimą ar teiginį, tačiau pats sau susikūrė klausimus ir į juos atsakė.

Retorinis klausimas: kuo užsiima Vyriausybės atstovų įstaiga, kuri vykdo savivaldybių administracinę priežiūrą? Kodėl teismuose dešimtys, o gal šimtai savivaldos bylų? Kodėl kiekviena savivaldybės taryba turi unikalų veiklos reglamentą? Ar vyriausybės atstovai tuos reglamentus tikrina? Ar vyriausybės atstovai stebi savivaldą liečiančias bylas, ar nagrinėja bylų nutartis, kurios yra teisiniai precendentai, ir kurių nutartys galioja sekančioms byloms? Ar po kiekvienos teismo nutarties patikrina visus reglamentus, ir įpareigoja savivaldybių tarybas taisyti reglamentų nuostatas, prieštaraujančias įstatymams? Ar ramiai stebi procesus savivaldoje ir visiems nesusipratėliams atsako į savo pačių susigalvotus klausimus ir pasiūlo kreiptis į teismą?

Praeitą kadenciją Širvintų rajono savivaldybėje (per 48 mėnesius) vyko 67 tarybos posėdžiai. Jeigu gerai tarybos nariai prisimena, tai vyriausybės atstovė posėdžiuose lankėsi gal kokius šešis kartus…

Opozicija visiškai izoliuota nuo informacijos

Jau mėnesis laiko visoje šalyje aidi tiesioginio valdymo Širvintų rajono savivaldybėje galimybės tema. Nei dabar, nei šią kadenciją su Širvintų opozicija, niekas nei žodžiu, nei raštu nėra susisiekęs. Apie Širvintų rajono opoziciją kalba ir Vyriausybės atstovas, ir Vidaus reikalų ministrė, tačiau niekam nėra įdomu, ką mes turim papasakoti. Esam visiškai izoliuoti. Visi derasi su Širvintų rajono savivaldybės mere. Ar brangi Širvintų rajono opozicija, už „kiek“ pavyko susiderėti? Širvintų rajono opozicija nėra gavusi jokios informacijos susijusios su tiesioginiu valdymu, mes nė menkiausio supratimo neturime, kokia informacija pateikiama. Viskas, ką pavyksta sužinoti, tai žiniasklaidos priemonių interpretacijos. Stebina dar ir tai, kad tikriausiai tiriamosios – analitinės žurnalistikos Lietuvoje nėra. Tai, kas buvo rašoma ir rodoma yra tiesiog juokinga.

Širvintų rajono opozicijos nariai negauna jokios informacijos, išskyrus paskutinėmis dienomis prieš posėdį atsiunčiamus tarybos posėdžių sprendimų projektus. Mes nei menkiausio  supratimo neturime, kas siunčiama „TARYBAI“ (el.p.  taryba@sirvintos.lt). Viskas, ką pavyksta sužinoti, tai ką patys randame viešoje erdvėje.

Kol institucijos tyli – buldozeris eina

Rugsėjo 2 dieną parašau laišką Vyriausybės atstovui, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, tarybos nariams ir merei. Nei iš Vyriausybės atstovo, nei iš VTEK nesulaukiu jokio laiško gavimo patvirtinimo, jokios informacijos apie užregistruotą pranešimą, apie numatomus atlikti veiksmus.

Informuoju, kad dvi Etikos komisijos ir tarybos narės (valdančioji dauguma) kviečia į Etikos komisijos posėdį. Informuoju, kad, remiantis Etikos komisijos veiklos nuostatais, pirmą posėdį gali sukviesti išimtinai tik komisijos pirmininkas, o jo dar nėra. Tačiau Etikos komisijos posėdis įvyksta, sprendimai priimami.

Situacija kartojasi, rugsėjo 11 dieną kviečiamas antras posėdis… Vėl rašau, vėl mirtina tyla iš institucijų… Sprendimai priimami, aštuoni tarybos nariai pripažinti pažeidę etiką. Posėdžio protokolas siunčiamas VTEK. Ši nereaguoja į mano rugsėjo 2 ir 11 dienų pranešimus, Etikos komisijos protokolą ir, tuo pačiu pačią veiklą, pripažįsta teisėtais…

Vietoj epilogo

Galima būtų tęsti, bet viską galima apibūdinti keliais žodžiais: Mūsų akyse vyksta valstybių valstybėje įsitvirtinimas. Tiek Vietos savivaldos įstatymas, tiek Vyriausybės atstovų įstaigos veikimas – neveikimas, tiek visos Vyriausybės ir Seimo neveiklumas yra palankūs išskirtinai tik amžinosioms valdančiosioms daugumoms.

Virginijus Sarpauskas yra Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys nuo TS-LKD