/ NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /
Kai užvakar Prokuratūra paskelbė sprendimą byloje dėl Živilės Pinskuvienės šmeižto, atsirišo ir mano rankos. Nebeliko pasirašyto pažado „vykstant ikiteisminiam tyrimui neatskleisti informacijos“ galiojimo. Tad kalbėti jau galiu ir aš.
Vieną gražią dieną sulaukiu policijos pareigūnės telefono skambučio, kad esu kviečiama apklausai, kokiai nepasako. Nuo kada policija apklausai kviečia telefonu – nežinau. Nuvažiuoju. Apklausia.
Apklausia ilgiau nei valandą. Išeinu galvodama, kad apklausa buvo labiau panaši į pagąsdinimą – suprask, mergaite, jei jau respublikinę žurnalistę galim apskųsti, tai tu net neabejok, kad būsi apskųsta ir tampoma. Tad geriau su niekuo nebendrauk – susidariau tokį įspūdį.
Keistai jaučiausi iki šiol, kažkas socialiniuose tinkluose postą parašė, o klausinėja mane. Kodėl? Nesupratau, kodėl buvau klausinėjama apie draugystę/nedraugystę su kolege, kodėl manęs klausė, ar ji priklauso Žurnalistų sąjungai, ką aš jai pasakojau apie Živilę Pinskuvienę. Po velnių, tuomet galvojau, juk su draugais turiu teisę kalbėti tai, ką noriu ir išsakyti savo nuomonę. Bet turėjau nusileisti ir paklusti pareigūnės „draugiškam“ patarimui protokole nerašyti, kad žinau, jog „teismas yra pripažinęs ir nuteisęs kaltus dėl balsų pirkimo, kurie balsus pirko Ž.Pinskuvienės naudai“. „Kad nebūtų kito skundo“, taip man tuomet paaiškino. Kitaip tariant mano atsakymas buvo pakoreguotas. (Smalsu, ar dažnai taip būna?)
Prokuroras taip pat konstatavo, kad už pagrįstos nuomonės apie tam tikrus
realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė nekyla.
O juk žinau. Pati bylos nagrinėjime ir teismo nutarties skaityme dalyvavau. Vienintelė iš viso Širvintų rajono gyventojų (kaltinamųjų ir jų advokatų neskaičiuoju) girdėjau perklausomus telefonų pokalbių įrašus su sumomis, nurodymais, pavardėmis ir asmens kodais, kas, kiek jau „teisingai“ užbalsavo, ką dar reik patikrinti, kur ir kada reikia susitikti, kur perduoti pinigus. Girdėjau ir telefonu išsakomus prakeiksmus užsakovei, plūstančius iš sulaikytųjų artimųjų po jų arešto. Ir TĄ PAVARDĘ, kam reikėjo balsų pirkimo. Ne veltui Teismas savo sprendimuose drąsiai įvardijo: kaltinamieji balsus pirko kandidatės į merus Živilės Pinskuvienės naudai.
Ir tuomet, ir dabar nesuprantu, kodėl apsistota nubausti tik vykdžiusius balsų pirkimą. Kodėl nesugalvota nubausti užsakovą, kuris buvo aiškus ir aiškiai Teismo įvardintas.
Todėl net nenustebino kolegės, garsėjančios aštriais pasisakymais politikų atžvilgiu, postas, kuriame prie Živilės Pinskuvienės buvo parašyta „pripažinta pirkusi rinkėjų balsus“. Žinote, čia kaip ir su daržu, jei traktoristas aria mano daržą, visi supranta tai, kad aš pasamdžiau jį suarti. Su balsų pirkimu lygiai tas pats.
Ir visai neabejodama galiu dar kartą drąsiai teigti, kad visi šie spektakliai su įsižeidimais ir neva melagingais postais, visi tie skundai ir gąsdinimai yra ne kas kita kaip įspėjimas – galvok, ką rašai. Baik knisti ten, kur mes nenorime, kad tu knistum. Taip aš suprantu visą tai. Ir galite rašyti kiek tik norite skundų, mano nuomonė nepasikeis. O teisę į savo nuomonę man (visiems jums taip pat) garantuoja Lietuvos konstitucija.
Žinote, čia kaip ir su daržu, jei traktoristas aria mano daržą, visi supranta tai,
kad aš pasamdžiau jį suarti. Su balsų pirkimu lygiai tas pats.
O Prokuratūros žodžių nepaneigs niekas:
„Nutraukdamas ikiteisminį tyrimą prokuroras taip pat pažymėjo, jog yra viešai paskelbta, visiems žinoma ir atitinka tikrovę žinia, kad 2015 m. kovo 15 d. Širvintų rajono savivaldybės II – ojo turo mero rinkimų metu kandidatės į Širvintų rajono savivaldybės merus Živilės Pinskuvienės naudai buvo siekiama papirkti rinkėjus, kad jie balsuotų už šią Darbo partijos kandidatę. Dėl šių šiurkščių Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo pažeidimų II-ojo turo mero rinkimų rezultatai buvo panaikinti, o už šiuos Živilės Pinskuvienės naudai atliktus veiksmus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nuteisti du asmenys.
Todėl nutraukdamas ikiteisminį tyrimą prokuroras padarė išvadą, kad žurnalistės įraše socialiniame tinkle paskleista kritiška nuomonė apie Širvintų rajono merę politikų kritikos ribų neperžengia ir yra pateikta sąžiningai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant viešai skelbtų faktų ir duomenų, kurių pagrindu ji susiformavo. Prokuroras taip pat konstatavo, kad už pagrįstos nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė nekyla, o politikams taikytinas aukštesnis kritikos toleravimo laipsnis nei privatiems asmenims.“
Kaip sako senoliai: iš dainos žodžių neišmesi. Iš Prokuroratūros pranešimo taip pat.
viešai paskelbta, visiems žinoma ir atitinka tikrovę žinia, kad 2015 m. kovo 15 d. Širvintų rajono savivaldybės II – ojo turo mero rinkimų metu kandidatės į Širvintų rajono savivaldybės merus Živilės Pinskuvienės naudai buvo siekiama papirkti rinkėjus
Riebu, bet subtilu
Per 30 nepriklausomybės metų buvo daug rinkiminių kompanijų. Bet jos praeidavo be rinkėjų papirkinėjimo, neteisėto rinkėjų rinkimo nuo parduotuvių ir vežimo balsuoti, nuo vietinių kuopelių seniūnijose sudarymo, šitiems neteisėtiems veiksmams organizuoti, nuo balsavimo apylinkių psichologinio šantažo ir t.t. Mūsų savivaldybėje, tai prasidėjo apie 2005 metus ir tęsiasi iki šiol, keičiasi tik veikimo būdai ir formos.
O juk nuolat aiškina, kad ji balsų nepirko
žinant ją,nieko stebėtino.