Tai ar užtenka pinigų seniūnijoms? Kaip „klesti“ Kernavė

ALYTĖ SKEBERIENĖ – Širvintų rajono savivaldybės tarybos narė

   Daugelis mūsų šiuo metu daug dėmesio skiriame karo Ukrainoje temai. Vieni savo laiką aukojame  savanorystei, kiti renkam ir gabenam labdarą, treti rūpinamės karo pabėgėlių apgyvendinimu. Prisidedam kuo galim: kas finansiškai, kas daiktais, kas maistu ar medicininėmis priemonėmis. Tuo pačiu nepamirštam ir savo tiesioginių pareigų vykdymo.

   Po audringo, merės panegirikos pilno, savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame buvo nagrinėjami 2022 m. savivaldybės biudžeto bei 2022-2024 m. rajono strateginio veiklos plano klausimai, nutariau ir vėl pasivažinėti po rajoną, pabendrauti su gyventojais ir patikrinti ar taip jau gerai gyvenama seniūnijose, ar taip puikiai jose tvarkomasi, ar taip jau joms nieko netrūksta, kad tikrai nevertėjo įsiklausyti į opozicijos teikiamą siūlymą biudžeto korekcijai. Primenu, kad opozicija siūlė 100 tūkst. eurų padidinti seniūnijoms skiriamas lėšas ir vietoj savivaldybės siūlomų 83 tūkst. eurų skirti 183 tūkst. eurų. Reaguodama į tai rajono vadovė bandė vardinti nudirbtus darbus ir tvirtino, kad seniūnijoms tikrai netrūksta pinigų. Juk niekas nesiskundžia. Bet ar tikrai? O gal kamuoja problemos dėl klausos ar/ir regėjimas pasilpęs. Nors, kaip liaudyje sakoma, kai kam nors ant nosies kabink, nemato, negirdi, nes nenori.

   Savo žvalgytuves pradėjau nuo Kernavės. Ją tikrai galim įvardinti kaip mūsų rajono vizitine kortele, mūsų rajono vertybe. Jos istorinė praeitis nepalieka abejingų. O ir toliau tęsiamos tradicijos, renginiai, gamtos unikalumas sutraukia čia tūkstančius lankytojų.  Vietiniai gyventojai tikrai puoselėja meilę savo kraštui. Jų entuziazmo dėka vyksta renginiai, kuriuose lankosi  ne tik miestelio, rajono, bet ir visos Lietuvos, kitų kraštų žmonės. O va meilės iš rajono vadovių mano sutikti kernaviškiai sakosi nejaučiantys. Ir net įvardina galimą priežastį – šiame krašte vis nesurenkama taip trokštama rinkimuose balsų persvara. Nors užsidėti regalijas senojoje sostinėje oi kaip knietėjo. Bet karalius turi, visų pirma, rūpintis savo karalyste, o ne tik įvaizdžiu.

Kur veda takelis?

   Bet iki rinkimų dar metai, tad sugrįžkim į kasdienybę. Vietiniai skuba įvardinti, kokias problemas šiame krašte mato, su kuo susiduria.

   Važiuojant per miestelį kernaviškiai siūlo stabtelėti prie kapinių, kur pastoviai sustoja kemperiai. Į akis, važiuojant pro šalį, iškart krenta keistai įrengtas takas. Takas be pabaigos ar be pradžios, net nežinau, kaip įvardinti. Žmonės pasakoja, kad projekte jis ne toks turėjo būti, turėjo būti paklotas iki pat tvoros, bet, pasak gyventojų, seniūnija ar savivaldybė pardavė plokštes, tad ir liko tas takas toks striukas. O ir pačio tako būklė jau prašosi dėmesio iš valdžios atstovų. Ar galima tai sutvarkyti, jei jau lėšų seniūnija turi užtektinai?

  Priešingoje kelio pusėje stovi dabar jau apleistas buvusios Kernavės Juozo Šiaučiūno vardo mokyklos pastatas. Šis pastatas pastatytas 1929 m.  Prie lenkų demarkacinės linijos buvo pastatytos 4 tokios mokyklos. Po atkurtos nepriklausomybės ši buvo likusi vienintelė autentiška. Valstybė buvo skyrusi pinigus ir buvo atlikta statinio restauracija. Koks šio pastato likimas dabar? Ar pavyks išsaugoti tai, ko laikas neįveikė, o gal vieno nevykusio rajono šeimininko rankomis viskas bus nugramzdinta užmarštin?

   Dar buvau palydėta iki Kernavės ežero. Gyventojai pasakoja, kad kažkada buvo nuspręsta poilsio zonai skirti 25 arus, vėliau jau svarstant, kad trūksta įvažiavimo buvo palikti 15 arų, o kai buvo patvirtinta ir vyko matavimas liko tik 5 arai. Dabar ši vieša maudynių vieta labai apaugusi, jokio privažiavimo. Tik išmindžiotas takelis šalia privačios teritorijos beveik pelkės kraštu kelia mintį, kad juo kažkas kažkur dar benueina. Jokios sutvarkytos infrastruktūros. Nejau maudynių vasarą ištroškę Kernavės gyventojai neverti bent įrengto pėsčiųjų tako? O gal teismo keliu galima atstatyti patvirtintos rekreacijos  teritorijos ribų faktą?

Ar patogu važiuotam, ar saugu pėsčiam?

   Pasukim vėl link Kernavės. O į ją yra ne vienas įvažiavimas, o net trys. Tad pasižiūrėkime, kokia Kernavė pasitinka tik į ją įvažiuojančius. Vilniaus gatvei tenka bene didžiausia apkrova švenčių metu, kai į Kernavę plūsta svečiai. Ir ne tik automobilių srautas čia intensyvus. Šiuo keliu ir pėsčiomis keliaujantys Kernavę pasiekia, automobilius tolėliau palikę. Ar saugu eiti šiuo keliu? Nemanau, nes kelkraščiai nesutvarkyti, neįrengti šaligatviai. O kam, jei ne rajono valdžiai turi rūpėti šie klausimai. Jų galioje kreiptis, ieškoti, belstis ir sudaryti saugias sąlygas gyventojams.

   Dar vienas įvažiavimas į Kernavę per Senovės gatvę. Va čia tai jau labai „reprezentatyvus“ vaizdelis svečiams atsiveria. Ir gatvės pavadinimas atitinka, nes ši gatvė gali būti skirta nebent arklių traukiamiems vežimams. Ar kam rūpi? Manau, kad atsakymą nuotraukos labai vaizdžiai iliustruoja. Ir taip jau metai iš metų. O šia gatve Kernavės lankytojai taip pat naudojasi, mato jos būklę.

 „Atkreipkit dėmesį į gatvių apšvietimo stulpus“ – pataria vietiniai gyventojai. Išties, jie suklypę, surūdiję. Tik miestelio centre buvo bandoma „papudruoti“ – šviestuvų papuošimus, kaip pamotė podukrai, jau Širvintose padėvėtus atidavė Kernavei.

   Pasižvalgom po Traidenio, Pajautos, Kerniaus, Mindaugo gatves. Jei dar jas galima pavadinti gatvėmis. Čia jau ir asfalto kai kur nelikę.  Traidenio gatvės šaligatviai išklaipyti, o Pajautos gatvės dar ir taip apaugę, po medžių šakomis pasislėpę, kad vargiai ar jais kas žingsniuoja, nebent labai daug akrobatinių gebėjimų turintys. Taip, privačių teritorijų netvarkysi, bet paprašyti, kad asmenys susitvarkytų, daug pastangų nereikia. Taip pasielgtų ūkiškas šeimininkas, tas, kuriam rūpi. O kiek gatvių skendi tamsoje?  Gatvė (nuo Traidenio g. iki Kerniaus g.), vedanti prie archeologinės vietovės muziejaus ne tik kad duobėta, bet net ir neapšviesta.  Ar rūpi valdžios atstovams tai sutvarkyti?

   Gedimino gatvė, vienintelė, kuria galima automobiliais atvažiuoti iki stovėjimo aikštelės prie bažnyčios, kaip po karo – duobė ant duobės. O juk ja ne tik automobiliai, bet ir neįgalieji naudojasi. Keliaudami šia gatve dar galite pamatyti sovietinių reliktų. Kernavės gyventojai kalba, kad ne kartą seniūnės prašė nuimti senas, surūdijusias pašto dėžutes, kuriomis jau niekas nesinaudoja. Bet… Tos pašto dėžutės ir toliau „reprezentuoja“ Kernavę.

Ar Baltas kalnas dar baltas?

 Pandemijos metu daug lietuvaičių atokvėpio ieškojo gamtoje. Kernavėje jų taip pat netrūko. O kaip gi? Juk turime tokį puikų Baltąjį kalną, apžvalgos aikštelę, pažintinį taką. Gamta puiki, tik ar tuo gali pasigirti infrastruktūra. Taip, sakysit, čia šeimininkavo Kernavės girininkija. Ir tą darė labai pavyzdingai. Tačiau vietiniai apgailestauja, kad panaikinus Kernavės girininkiją, dabar ši teritorija yra Ukmergės urėdijos padalinys. O kai Dievas aukštai ar valdžia toli, o savai nelabai rūpi, tai ir tvarka nekokia. Ar ne valdžios reikalas susėsti prie bendro stalo ir aptarti problemas. Suklypę takai, laipteliai, neįskaitomi stendai – tai ne valdžios reikalas, ne jos rūpestis? Gal galima būtų ir čia kažkaip prisidėti, sprendimų paieškoti? Ar vienintelis sprendimas – užpurkšti dažais buvusio girininko kontaktus?

  Kaip skiriasi, beje, tos teritorijos, kuriomis rūpinasi rezervatas ir tos, kurios priklauso seniūnijai taip pat labai vaizdžiai iliustruoja nuotraukos.

Ar lankytina vieta taps išties lankytina?

  Gal dar kas turit informacijos, kokia gi ta situacija su planuota didele automobilių aikštele prie kapinių? Nepavyko rasti atsakymo gyventojams. Žemė lyg ir priskirta, o darbų nematyti.

   Tai štai koks skirtumas tarp to, kas taip garsiai ir su intonacija trimituojama ir tarp to, su kuo susiduria gyventojai ir rajono svečiai.

   Tame pačiame tarybos posėdyje buvo pritarta ir sprendimo projektui „Dėl pritarimo projekto įgyvendinimui ir partnerystės sutarties su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos sudarymo“. Šios sutarties pagrindu bus užtikrintas informacijos apie saugomas teritorijas pateikimas vietinės reikšmės keliuose, įrengiant informacinius kelio ženklus „Krypties rodyklė į lankytiną vietą“ ir „Lankytinos vietos pavadinimas“. Tokie ženklai turėtų būti įrengti ir Kernavės vietovėje. Tai gal prieš kviesdami svečius į namus, susitvarkykime bent kiemą?

   Mieli rajono gyventojai, labai laukiu kvietimų atvykti į Jūsų kaimą, miestelį, seniūniją. Siųskite el. laiškus adresu alyteskeberienė@gmail.com, skambinkite ar rašykite žinutes tel. nr. 8 65 66 44 99, bendraukime FB paskyroje „Alytė Skeberienė rajono savivaldybės tarybos narė“ arba prisijunkite prie FB grupės „Širvintų opozicija“. Tik kartu galime ieškoti iškilusių problemų sprendimų. O jų viešinimas labai prie to prisideda.