“Auksinio proto” ir Protų Lygos arba “Ko nežino Kazys” gyvų žaidimų Širvintose organizatorius pristato naują klausimų ciklą “Savaitės klausimas”, kuris vyks iki pat rudens. Taip siekiame platinti protmūšių virusą Širvintose ir norime jums paįvairinti vasarą.
Jums tereikia atsakyti į vieną klausimą ir, jei pasiseks, pasiimti geriausio protmūšių Širvintose draugo MB Draustukas prizą (žinoma, mielai steigsime prizus ir iš kitų rėmėjų): turbūt geriausią kada nors išleistą protmūšių klausimų knygą “Krutink pilkąsias ląsteles”, kurios autoriai – geriausių protmūšių Lietuvoje (tarp jų ir “Auksinis protas”) kūrėjai Artūras Vyšniauskas ir Ignas Ligionis. Trumpai apie knygą:
Keista, vis dar atsiranda klaidingai manančių, kad protų mūšis – pramoga labai habilituotiems akademikams, esą reikia atmintinai žinoti visus iš eilės Italijos premjerus arba vidutinį afrikinio dramblio uodegos ilgį, arba kelintais metais Jonas Jablonskis metė raudonos spalvos knygą į kampą, pavargęs kurti gramatiką.
Šioje knygelėje – kitaip: siūloma einant nuo minties prie minties, ieškant užuominų, papildant vienam kitą, diskutuojant, įminti gudrią šiuolaikinę mįslę. Tad, jeigu perskaičius klausimą pirmiausia šaus į galvą mintis „nežinau!”, atidžiai peržvelkite klausimo formuluotę, ir galbūt pamatysite užuominų, idėjų, variantų, sąsajų, kurių iš pirmo karto nepastebėjote, – juk tai ir yra atradimo džiaugsmas!
Spręskite vieni, su draugais, su šeima, su kolegomis ar net su naminiais gyvūnais (iš esmės vieni, tik su moraliniu palaikymu)!
Praėjusios savaitės klausimas ir atsakymas:
Iki brito T.B.W. išradimo 1883 metais šios sporto šakos varžybose atsitikdavo visokių kuriozinių atvejų. Pavyzdžiui, 1851 metais, dideliame tarptautiniame turnyre varžybos nebuvo baigtos, nes abu priešininkai paprasčiausiai PADARĖ TAI. Šio brito išradimas tapo neatsiejama šios sporto šakos varžybų dalimi, o JĮ vėliau patobulino net pats pasaulio čempionas (Tarptautinė federacija patvirtino patobulinimą 1992 metais). Neprašome atsakyti kas yra PADARYTI TAI. Neskubėkite, gerai pagalvokite ir atsakykite ką išrado minėtas britas.
Atsakymas: ŠACHMATŲ LAIKRODIS
Iki XIX amžiaus vidurio šachmatų partijos trukmė nebuvo ribojama. Tai sukeldavo daug nepatogumų, varžovas galėdavo valandų valandas galvoti apie kitą ėjimą, o kartais pati partija tęsdavosi ištisas dienas. Pavyzdžiui, 1851 metais viename iš tarptautinių turnyrų dvikova liko nebaigta dėl to, kad abu šachmatininkai tiesiog užmigo. Po dvejų metų buvo įvestas laiko vienam ėjimui limitas – 10 minučių. Laikas dažniausiai buvo matuojamas smėlio laikrodžiu.Tai toli gražu nebuvo geriausia išeitis, nes smėlio laikrodis buvo skirtas tik vienam ėjimui. 1867 m. turnyre Paryžiuje kiekvienam žaidėjui už 10 ėjimų buvo skirta ne daugiau kaip valanda, taisyklių pažeidėjas turėjo sumokėti baudą. Ironiška, bet daugiausia baudų sumokėjo turnyrą laimėjęs vengras Ignazas Koliszas. Jis buvo sėkmingas verslininkas, todėl netaupė, kad galėtų ilgiau pagalvoti.Tikrą revoliuciją šachmatuose 1883 metais padarė anglas Thomas Brightonas Wilsonas, sukūręs specialų laikrodį su dviem ciferblatais. Dalyviai ir teisėjai buvo pavargę nuo ilgų žaidimo valandų, todėl tais pačiais metais naujovė buvo išbandyta tarptautiniame turnyre Londone. Tačiau ir čia neapsieita be kritikos: kai kurie šachmatininkai skundėsi, kad laikrodis juos labai nervina žaidimo metu, netgi buvo vadinamas „greičiausiu laikrodžiu pasaulyje“.Tuo pačiu buvo išsaugota bausmių sistema „lėtai mąstantiems šachmatininkams“. Pavyzdžiui, 1906 metais Niurnberge kiekviena papildoma minutė organizatorių buvo įvertinta viena marke. Retam dalyviui pavyko išvengti tokios bausmės. Po kelių dienų paaiškėjo, kad tokia priemonė daugumai dalyvių buvo „drakoniška“, jie tiesiog negalėjo sumokėti baudų ir paskelbė, kad traukiasi iš turnyro. Baudas teko panaikinti.1968 m. didmeistris Friedrichas Semischas pasiekė neįtikėtiną rekordą turnyre Vokietijos mieste Büsum, jis viršijo laiką visose partijose, kuriose žaidė. Tiesa, reikia pastebėti, kad pats didmeistris tuo metu buvo toli gražu ne jaunas, jam jau buvo 73 metai.XIX amžiaus pabaigoje anglo T.B Wilsono išrastas laikrodis šachmatų varžybose naudojamas iki šių dienų, nepaisant to, kad per tą laiką jis patyrė didelių pokyčių. Klasikinis mechaninis šachmatų laikrodis turi du ciferblatus, jie įsijungia pakaitomis, skaičiuojant kiekvieno šachmatininko laiką atskirai. Pastaraisiais metais mechaninius laikrodžius šachmatuose vis dažniau keičia elektroniniai.Pasaulio šachmatų čempionas Robertas Fischeris išgarsėjo ne tik kaip puikus žaidimo meistras, bet ir sukūrė naują šachmatų laikrodžio versiją. Nuo klasikinių jis skiriasi tuo, kad už kiekvieną laiku atliktą ėjimą prideda tam tikrą sekundžių skaičių. 1992 metais šį laikrodį patvirtino Tarptautinė šachmatų federacija – FIDE.
Ekspertai pastebėjo, kad pats Robertas Fischeris geriausiais savo karjeros metais labai retai patekdavo į ceitnotą. Fischeris interviu netgi pažymėjo, kad žaisti spaudžiant laikui reiškia suteikti varžovui reikšmingą pranašumą. Taip kaip dar prieš žaidimo pradžią atiduoti priešininkui pėstininką ar rikį.
Gauta 7 teisingi atsakymai. Laimingąjį išrinksime artimiausią trečiadienį vykstančio gyvo protmūšio „Ko nežino Kazys?“ metu, sukdami numylėtąjį „Laimės ratą“. SVARBU: Laimėtojo nuotrauka su prizu – privaloma.
bed***@***.**m, jug***@***.**m, etv***@***.**m, mij***@***.**m, rai***@***.**m, gur***@***.**m, dan***@***.**m
Taip pat pristatome ketvirtojo klausimo (apie infekciją) laimingąją laimėtoją Rūtą.
Penktojo klausimo (apie sudegintus rublius) laimingąjam laimėtojui priklauso el.paštas rut***@***.**m, (antrą kartą iš eilės!) susisieksime!
Šios savaitės (šeštasis) klausimas:
Šalies, kurioje gaminamas TOKS JIS, gyventojai pirmauja pasaulyje pagal JO suvartojimą vienam gyventojui, 2021 metų duomenimis, vidutinis šios šalies gyventojas kasmet suvartoja apie 140 litrų. Keista, kad antroje vietoje liko Namibija, o trečioje – Austrija.TOKIO JO kokybė, anot legendos, buvo tikrinama originaliai: JO gamintojas į vietinį magistratą ateidavo su odinėmis kelnėmis ir su JUO. JIS buvo pilamas ant suoliuko, ant kurio sėdėjo pats gamintojas. Jei po kurio laiko kelnės prilipdavo prie suoliuko, tai buvo aukštos kokybės ženklas.Šios šalies sostinėje netgi yra „JO tramvajus“, kuriame galima ne tik pasigrožėti puikiais vaizdais, bet ir pasimėgauti JUO. JĮ tiesiog dievino ir, turbūt, šauniausias pasaulyje kareivis. Tiek daug informacijos gal ir susuko jums galvą, bet vis tiek atsakykite apie kurią valstybę mes kalbame?
Atsakymus pateikti iki liepos 8 dienos. Google Formoje:
Teisingas atsakymas ir teisingai atsakiusieji – kartu su kitos savaitės klausimu. Laimingąjį išrinksime artimiausią trečiadienį vykstančio gyvo protmūšio „Ko nežino Kazys?“ metu, sukdami numylėtąjį „Laimės ratą“. SVARBU: Laimėtojo nuotrauka su prizu – privaloma.
Primename, kad gyvi protmūšių žaidimai Širvintose vyksta kiekvieną trečiadienį gero maisto namuose „Hungry Moose“ („Alkanas Briedis“), Plento g. Norite dalyvauti? Susisiekime draustukas@gmail.com arba telefonu 8 614 52549. Arba teisiog nurodytu laiku būkite nurodytoje vietoje 🙂
