Netekome Elenos Urbanavičienės

Niekas daugiau nebepadės,

Tu išėjai į Dievo pievą,

Tave netrukus pasikvies,

Vilks baltą rūbą, švarins sielą…

Tu išėjai.. Širdis sustojo…

Pavargusi nuo skausmo vingių,

Ji artimiesiems nedainuos,

Nebedalins dienų laimingų…

Tu taip norėjai pasilikt,

Gyventi ir matyti rytą,

Tu taip norėjai pasitikt

Visus ateinančius lankyti..

Tu išėjai… Rauda nurims

Palikusi vilties lašelį,

Sugrįši angelu naktim,

Paguost širdies, kurią taip gelia… (Ligitos eilės)

   Liūdna, graudu, kai išeina tie, su kuriais gyvenai, mokeisi, džiaugeisi ir kūrei gyvenimą. Šiandien netekome Elenos Urbanavičienės, su kuria tiek buvo giedota, dainuota… Jau daugiau niekada nebeskambės mūsų daina „Mano miela Kerėtoja“,   Neskambės giesmė „Ilgiuos Tavęs,  o Jėzau…“

   Rodos taip neseniai Širvintų rajone dalyvavome sidabrinių balsu konkurse, laimėjome. Važiavime į Trakus ir ten sulaukėme gausybės aplodismentų. O kai dainavome mano sukurtą dainą „Dar vis dainuojam kartu“, sulaukdavome gausybės prašymų ją pakartoti. Mes kartojom ir kartojom…

   Prisimenu kelionę į Belgiją, į kurią vykome kartu su Širvintų „Bočiais“. Et, kaip ten mus gražiai sutiko… Daug visko gražaus buvo, vadindavo mus sesėmis, nes tikrai turėjome panašumo ir buvome labai artimos.

   Šiandien Tu pakėlei sparnus ir išskridai pas Aukščiausiąjį. Lieku labai liūdėdama ir ilgėdamasi Tavęs, tačiau man lieka labai gražūs prisiminimai apie Tave, mūsų draugystę ir dainavimą… Ilsėkis Ramybėje, Miela Drauge Elena…

   Nuoširdžiai užjaučiu vaikus, visą šeimą, brolius Kazimierą ir Marijoną.

Vida Ališauskienė su šeima

Lai Tavo kelionę pas Kristų šildo mūsų giesmė…