/ Neringa Tuškevičienė /
/ Žurnalas A-ZET /
Gerokai pabrangusi elektra. Nuolatiniai gąsdinimai, kad brangs dujos (jos ir brangsta), nerimas dėl pabrangusio ir vis brangstančio šildymo. Kaip paaiškinti eiliniam piliečiui, nekrimtusiam ekonomikos ir energetikos mokslų, kas čia vyksta? Kodėl kainos šoka pasiutpolkę? Kur mes einame ir kodėl taip vyksta? Kaltas karas? Ignalinos AE uždarymas? O gal kitos priežastys? Ar buvo galimybė Lietuvai išvengti tokio milžiniško kainų šuolio? Ir svarbiausias klausimas, jaudinantis ne vieną – ar nešalsime šią žiemą ir kiek už tai mokėsime? Apie tai kalbamės su dviem energetikos ekspertais: profesoriumi Vidmantu Jankausku ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu Mariumi Vaščega.
Energetikos ekspertas, profesorius VIDMANTAS JANKAUSKAS:
– Kokios priežastys lėmė, kad šitaip kyla šildymo ir elektros kainos?
– Jau praėjusiais metais pradėjo kainos augti, nes po pandemijos uždarymo atsigavo ekonomika. Visur labai padidėjo poreikiai, o pasiūla nespėjo kartu. Bet viską galutinai sugriovė karas, tiksliau, Rusijos išteklių ribojimai. Dujos dar šiek tiek teka į Europą, tačiau labai menkai. Šis faktorius dujų kainas iškėlė iki tokių aukštumų, kad europiečiai pradėjo tiesiog baimintis, kas jų laukia žiemą. Ne kiek pas mus, kiek daugiau Vokietijoje, nes Vokietija neturi alternatyvų.
– O kokių alternatyvų turi Lietuva?
-Mes turime tą laivą, kur galim dujų atsivežti, tai Vokietija neturi nė vieno uosto, nė vieno laivo. Todėl jiems labai svarbu dabar saugyklas užpildyti, kad turėtų dujų ir atitinkamai perka dujas, iš visų, kas tiktai turi. Visa Europa puola pasiruošti žiemai. O dėl to, kad visi labai puola pirkti, kad visiems labai reikia, tos dujos išbrango be saiko. Išbrango tiek, kad dabar kainuoja apie 2000 dolerių už tūkstantį kubinių metrų, kai normaliais laikais būdavo 300–400. O jau kai 2013 m. buvo 500 dolerių, tai jau šaukėme, kad labai brangu. Tai štai tos dujos lemia ir elektros kainą.
-O ką bendro elektra turi su dujomis?
-Yra tokia keista metodika, kuri nespecialistams labai sunkiai suprantama. Jeigu gamina daug gamintojų, ir vieni gamintojai gamina pigiai ir pagamina net 90 proc. viso poreikio, bet tą 10 proc. gamina kažkas brangus gamintojas, ir tuomet kaina visiems vartotojams nustatoma pagal tą brangiausią kainą. Tai va mes ir turime tą labai aukštą dujų, elektros kainą.
Visi norėtume, kad būtų pigiau, bet matot, kas čia pas mus vyksta. Vengrija pasistengė Rusijai pataikauti, tai gal jie gauna dujas kažkiek pigiau, bet elektra pas juos irgi gerokai nepigi.
Ir dabar netgi keistai tose šalyse, kur dujų ir nelabai yra, nelabai naudoja, bet elektra vis tiek labai išbrangusi.
-Tai kokia bus šita žiema Lietuvoje? Kokias kainas mes turėsime?
-Jau minėjau, kad daugelyje Europos šalių kilo panika, ar išgyvensim, jei dujų nebus, ar nestos pramonė. Priimtas sutarimas, kad iki lapkričio mėnesio būtų užpildyta bent 80 proc. saugyklų. Bet matote, saugyklos yra saugyklomis. Vienos šalys jų turi daugiau, kitos – mažiau. Ta pati Vokietija turi daugiausiai saugyklų Europoje, bet jei jos visos būtų užpildytos, jų pakaktų dviem trim mėnesiams. Pernai žiema labai graži buvo, ta prasme – nešalta. Dabar visi baiminasi, jei žiema bus šalta, tai vasario mėnesį jau bus labai nekoks vaizdas. (Labai nekoks, kad kainos dar kils, ar kad dujų neturėsim? –autorė) Kad dujų visai nebus. Čia kalbu apie Europą bendrai.
O dabar pakalbėkim apie mus, juk, kaip sakoma, savi marškiniai arčiau kūno. Lietuva yra šiek tiek geresnėje situacijoje, nes turime tą laivą, kur galime dujas atsivežti. Latviai turi didelę saugyklą, kur yra saugoma ir mūsų dujos. Tad jei labai reikėtų, dujų gautume. Ir dabar svarstome tas alternatyvas. Tai visi pritaria tom alternatyvom. Pavyzdžiui, Vilnius, kuris labiausiai atsilikęs Lietuvoj dėl šildymo, nes beveik pusė viso sunaudojamo kuro šildymui yra dujos, kai kituose miestuose jau vos keli procentai likę. O pavyzdžiui, Kaunas jau vien biokuru šildosi. Tai štai Vilnius sako, jei reikės, pakursim mazuto katilus, nes tokie variantai yra. Tik tuos katilus gal kiek patvarkyti reikėtų. Aš sakau, kad gal ir Elektrėnuose galėtume mazutą pakurt.
-O kodėl būtent mazutą?
-Dabar vyksta keistos tendencijos. Nafta pinga. Matome, kad ir benzinas, ir dyzelis palengva pinga. Pinga daugiausia dėl to, kad baiminamasi, jog ekonomika stos. O dujos, atvirkščiai, brangsta, nes visoje Europoje baisiai daug dujų reikia ir visi puola jas pirkti, kokia kaina bebūtų. Tai kadangi naftos produktai pigesni, reikia žiūrėti ir tokią alternatyvą. Reiks, nereiks, bet apsidrausti reikia.
-O jeigu mes dabar nutartume taupyti tas pačias dujas, ar iš to išloštume kažkiek?
-Europos sąjungos mastu priimtas toksai sprendimas, kad mes visi bendrai Europoje turėtume sutaupyti 15 proc. dujų. Tai Lietuvai tokia užduotis yra vienas juokas, nes jau per pirmą pusmetį suvartojome 35 proc. mažiau, nei kad paprastai suvartodavome. Didžiausias vartotojas yra Achema, ji dabar dirba puse galios, nes jie dujas naudoja ir kaip kurą, ir kaip žaliavą. Jie iš dujų gamina trąšas. O trąšų dabar nelabai gali parduot. Taigi, mes jau pasiekėm dujų taupymo tikslus, bet reikia galvoti, ką dar galėtume padaryti. Tai ir galvojam apie mazutą. Galvojam visuomeniniuose pastatuose šiek tiek šilumos temperatūrą sumažinti nuo +21 iki +19. Žodžiu, nedideles priemones Lietuva irgi planuoja, nors formaliai žiūrint Europos mastu, mes jau sutaupysim daugiau nei 15 proc.
-Eilinis gyventojas, vartotojas, ypatingai iš mažesnių miestų, kaip jis pajus šitą taupymą, kainų svyravimus?
-Tie, kurie šildosi dujom, jiems dujos bus be galo brangios. Bet esu tikras, kad jei antram pusmečiui Vyriausybė padarė kompensacijas, tai yra valstybė dengia dalį išlaidų, tai tikėtina, kad ir kitų metų pirmam pusmečiui bus ta nuolaida. Nes jei uždės pilną kainą, tai bus blogai tiems, kas dujomis šildosi. Negeria ir tiems, kurie turi nesąžiningų kaimynų, nes tikėtina, kad bus tokių, kurie kurs katilus ir šiukšles degins.
-O dujos visos brangs? Kaip kainas pajus tie, kurie šildosi dujomis iš balionų?
-Šitie vartotojai išloš. Balionuose yra dujos iš naftos. Ir, kaip ir sakiau, nafta dabar dar ir pinga. Čia kaip ir automobilių dujos, irgi gaminamos iš naftos. O tos dujos, kur vamzdžiais teka – gamtinės dujos, šitos brangsta.
-Žmogui juk taip yra: moki didelę sumą, tau brangu, tų pinigų trūksta. Tuoj imam ieškoti atpirkimo ožio, kurį galėtume už tai keikti. Pirmiausia keikiam valdžią, kad atėjo, pridarė ir taip toliau. Ar buvo galimybė išvengti viso šito kainų šuolio?
-Ne ne. Jau čia nieko nepadarysi. Dujos visiems europiečiams brangios. Vienintelė išeitis – nebent bėgti į Ameriką, nes ten dujos 8 kartus pigesnės. (O kodėl? – autorė) O todėl, kad jie turi daug savo dujų, jas eksportuoja, bet neturi tiek pajėgumo, kad daug eksportuotų, tad daug dujų lieka pas juos. Kai pasiūla viršija paklausą, prekė pinga. Bet amerikiečiai dabar verkia dėl kuro kainų. Benzinas pas juos dabar pabrango ir kainuoja dolerį su trupučiu už litrą. Lietuviai tokia kaina džiaugtųsi.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas MARIUS VAŠČEGA:
-Kodėl taip brangsta dujos ir elektra? Kur mes einame ir kodėl taip vyksta? Kaltas karas? Ignalinos AE uždarymas? O gal kitos priežastys? Ar buvo galimybė Lietuvai išvengti tokio milžiniško kainų šuolio? Kada kainos nustos augti?
-Pagrindinė elektros ir dujų kainų augimo priežastis Europoje – Rusijos vykdomas energetinis šantažas, kuris prasidėjo dar prieš Rusijos karą Ukrainoje. Reikėtų prisiminti, kad dar 2021 m. „Gazprom“ gerokai sumažino Europai tiekiamų dujų kiekį, o Europos dujų saugyklų užpildymo lygis praėjusią žiemą buvo rekordiškai žemas. Todėl dujų kaina Europoje šoktelėjo keleriopai ir praėjusią žiemą turėjome gerokai brangesnį šildymo sezoną, ypač Vilniuje, kur kol kas pagrindinis kuras šildymui išlieka dujos. Dujos Europoje taip pat išlieka svarbus išteklius elektros gamybai, todėl įkandin į viršų pasekė ir elektros kainos Europos šalių biržose. Pradėjusi karą Ukrainoje, Rusija ėmė dar agresyviau naudoti energijos išteklių eksportą kaip spaudimo įrankį, pavyzdžiui, visiškai nutraukdama arba reikšmingai sumažindama dujų tiekimą daugeliui Europos šalių. Todėl energijos išteklių kainos rinkose toliau kilo, o paskui jas sekė ir elektros kaina. Prisideda ir įvairių papildomų veiksnių – pavyzdžiui, dėl aplinkosauginių ir kitų priežasčių mažėja elektros gamyba iš atominių jėgainių. Štai Vokietijoje trys atominės elektrinės buvo uždarytos nuo šių metų pradžios, o Prancūzijoje dėl karščio bangų ženkliai ribojama elektros gamyba atominėse elektrinėse. Mūsų regione dėl įvairių techninių priežasčių taip pat pilnu pajėgumu neveikia visos elektrinės.
-Kaip galima būtų koreguoti kainas, kad jos taip nekiltų?
-Geriausias ilgalaikis priešnuodis kylančioms kainoms – investicijos į atsinaujinančią energetiką – saulės, vėjo jėgaines. Europos žaliasis kursas 2019 m. pradėjo revoliucinę energetikos sistemos pertvarką ir skyrė didžiules investicijas į atsinaujinančią energetiką bei energijos suvartojimo mažinimą. Ši pertvarka prasidėjo kaip atsakas į klimato krizę, Europa įsipareigojo iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu. Šiandien kaip tik matome, kaip beveik pusėje ES valstybių dėl sausrų ir karščio bangų kyla gaisrų pavojus. Tačiau klimato tikslai karo metu tapo dar svarbesni. Kadangi Rusija nebesislėpdama energetiką naudoja kaip hibridinį ginklą prieš visą Europą, energetikos politika Rusijos karo Ukrainoje metu tapo ir mūsų saugumo politika. Todėl turime kuo skubiau pertvarkyti ES energetikos sistemą, kad nebebūtume priklausomi nuo Rusijos iškastinio kuro ir neleistume Rusijai mūsų šantažuoti bei finansuoti karo. Juk kasmet Europos mokesčių mokėtojai už rusišką iškastinį kurą sumoka beveik 100 mlrd. eurų. Todėl mūsų perėjimas prie atsinaujinančios energetikos reiškia ne tik naudą aplinkai, bet ir strategines investicijas į mūsų saugumą. Nes kiekviena elektros energijos kilovatvalandė, kurią sugeneruoja saulės, vėjo vandens ar tvarios biomasės šaltiniai, reiškia vis aukštesnį mūsų energetinio saugumo lygį.
-Ar kas nors daroma siekiant reguliuoti kainas? O gal plaukiame pasroviui?
-Reaguodama į kylančias kainas, dar gegužės mėnesį Europos Komisija pristatė planą „REPowerEU“, kuris numato veikti trimis kryptimis. Pirmiausia, pigiausia energija yra ta, kurios nesunaudojame. Todėl esant tokioms aukštoms kainoms kaip niekada svarbu taupiai ir efektyviai vartoti energiją. Čia mes galime kalbėti apie kompleksinius sprendimus, tokius kaip pastatų renovacija. Tačiau netgi vienu laipsniu sumažinę šildymą ar vėsinimą, išjungę nebūtinas šviesas, jau galime labai daug sutaupyti. Antra, plečiame dujų tiekėjų ratą. Sudarėme naujus susitarimus su JAV, Egiptu, Izraeliu ir Azerbaidžanu. Toliau intensyviai dirbame su kitomis šalimis. 2022 m. pirmą pusmetį jau pakeitėme 21 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų. Taip pat, remdamiesi sėkminga bendro ES vakcinų pirkimo patirtimi, siūlome bendrai visų ES valstybių vardu pirkti dujas, suskystintas gamtines dujas ir vandenilį. Tokie bendri pirkimai padės užsitikrinti reikiamą energijos importą visoms ES valstybėms ir leis nekonkuruoti tarpusavyje. Trečia, spartiname atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Šiuo metu daugiau kaip 20 proc. ES energijos gaunama iš atsinaujinančių išteklių, o Europos Komisija pasiūlė šią dalį iki 2030 m. padidinti iki 45 proc. Tad spartiname saulės baterijų įrengimą, dvigubiname šilumos siurblių įrengimo tempą, supaprastiname leidimų išdavimą dideliems atsinaujinančios energijos projektams ir pan.
-Kodėl švedai, lenkai tokio kainų augimo išvengė? Ir svarbiausias klausimas, jaudinantis ne vieną, – ar nešalsime šią žiemą ir kiek už tai mokėsime?
-Kiekvienos šalies energetikos miksas yra kitoks, ir dėl to kainos vienu ar kitu laikotarpiu gali skirtis, priklausomai nuo aplinkybių. Štai Švedijoje didelė dalis elektros pagaminama iš pigios ir gausios hidroenergijos, todėl Švedijoje elektra šiuo metu yra pigi. Lietuva yra jautri energijos išteklių kainų pokyčiams tarptautinėse rinkose, nes visos dujos, taip pat apie du trečdaliai šalyje sunaudojamos elektros yra importuojami. Tačiau Lietuva daug išlošė nutiesdama ES finansuotą elektros jungtį su Švedija „NordBalt“, kuria pigesnė elektra gali pasiekti Lietuvą. Tačiau dėl Rusijos pradėto karo pabrangus energijos ištekliams, net ir Švedijoje ir kitose šalyse, iki šiol nemačiusiose tokio elektros kainų kilimo, jos taip pat kyla. Panašiai ir su dujų kainomis: turėdami savo suskystintųjų dujų terminalą Klaipėdoje, galime būti užtikrinti dėl dujų tiekimo, tačiau dujų kainas nustato rinka, ir esant didelei suskystintų dujų paklausai, ji gali būti aukšta. Visa laimė, kad didžiojoje Lietuvos dalyje šildymo reikmėms dabar yra naudojamas biokuras, kuriuo, pasistengę, galime apsirūpinti savo jėgomis.
Sunku prognozuoti ateitį, tačiau ateinanti žiema, tikėtina, nebus lengva, ir tiek dujų, tiek elektros kainos bus aukštos ir stipriai svyruos. Kol kas negalime pasakyti, ar žiema bus šilta, taip pat kaip Europos šalims toliau seksis pildyti dujų saugyklas ir ar nebus nenumatytų elektros gamybos trikdžių didžiosiose Europos elektrinėse. Tačiau gyvename ypatingai greitos transformacijos metu. Energijos vartotojai atranda naujus energijos taupymo būdus, kyla naujos saulės ir vėjo jėgainės, todėl esu įsitikinęs, kad 2023-ieji bus lengvesni nei 2022-ieji. Europos Sąjunga deda daug pastangų, kad ši transformacija Lietuvoje vyktų sparčiai: 38 procentai iš daugiau nei 2 milijardų eurų subsidijų, skirtų Lietuvai iš ES ekonomikos gaivinimo fondo, bus skirti klimato tikslams ir prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės ir efektyvesnio energijos vartojimo. Dar didesnės investicijos šiems tikslams Lietuvoje 2021–2027 m. yra numatytos iš ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų. Lietuvos Vyriausybei tenka užduotis sparčiai įgyvendinti suplanuotas investicijas, taip pat teikti tikslingą paramą pažeidžiamiausiems visuomenės nariams apsaugoti.
-Ar galime kažkaip užkirsti kelią tolimesniam kainų augimui?
-Esu įsitikinęs, kad geriausias būdas reaguoti ES – koordinuojant mūsų tarpusavio veiksmus. Veikti dabar apsimoka, nes vasarą nesuvartotos dujos – tai dujos, kurias galima išsaugoti žiemai. Todėl liepos 20 d. Europos Komisija pasiūlė Europos dujų paklausos mažinimo planą – kad visos ES valstybės nuo rugpjūčio 1 d. iki kitų metų kovo pabaigos savanoriškai 15 proc. sumažintų dujų paklausą. Šitam pasiūlymui per rekordiškai trumpą laiką – savaitę – pritarė ES energetikos ministrai. Dabar sutaupydama daugiau dujų, Europa galės sukaupti didesnes atsargas žiemai, kai paklausa bus didesnė. Šis planas skatins gamtines dujas keisti kitu kuru, mažinti vartojimą pramonėje, mažinti šildymą ir vėsinimą pastatuose, tačiau tuo pačiu apsaugos namų ūkius, būtiniausius vartotojus ir sektorius. Mūsų skaičiavimais, ES mastu 15 proc. sumažinus dujų suvartojimą, kartu įvairinant tiekimo šaltinius ir plėtojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, galėtume saugiai išgyventi nuosaikią arba šaltą žiemą.
