2022 metais Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje kilo 88 gaisrai. Tai yra 26 gaisrais daugiau nei 2021 metais. Gelbėjimo darbų skaičius sumažėjo nuo 68 iki 64.
2022 metais ugniagesiai gelbėtojai daugiau gesino nei gelbėjo. 2022 metų pavasarį daugiausiai gaisrų kilo atviroje teritorijoje. Net 27 gaisrai kilo kovo mėnesį, kai birželio ir liepos mėnesiais kilo vos po 2 gaisrus. Gaisringiausi mėnesiai buvo – kovas, balandis ir rugpjūtis.
Širvintų rajone atliktų gelbėjimo darbų skaičius išlieka aukštas. Praėjusiais metais atlikti 64 gelbėjimo darbai. Ugniagesiai gelbėtojai daugiausia vyko gelbėti į automobilių avarijas patekusių žmonių, šalinti audros ar stipraus vėjo padarinius, rinkti išsiliejusius naftos produktus, gelbėti naminius gyvūnus ir sutekti pagalbą kitoms tarnyboms.
Praėjusiais metais daugiausiai gaisrų kilo nuo pašalinio ugnies šaltinio ir neatsargaus žmogaus elgesio. Pro automobilių langus mėtomos nuorūkos, dažnai buvo gaisro priežastimi.
Nors vis rečiau paliekami neprižiūrimi laužai, tačiau net ir su priežiūrą kūrenamos augalinės kilmės atliekos buvo didelių gaisrų kilimo priežastimi. 2022 metais Širvintų rajone net 19 pastatų degė dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimų ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų.. Pavojingiausias paros metas yra diena nuo 10:00 val. iki 18:00 val. Šiuo metu gaisrų kilo net 4 kartus daugiau nei kitu paros metu. Mažiausiai gaisrų kyla rytais nuo 6:00 val. iki 10:00 val. Net 45% visų 2022 metais Širvintų rajone kilusių gaisrų buvo atvirosiose teritorijose. Gyvenamuosiuose pastatuose kilo 23%, o transporto priemonėse 7% gaisrų – dvigubai mažiau nei per 2021 metus.
Ugniagesių atstovai primena, kad pagal gaisrinės saugos reikalavimus dūmtraukius privaloma valyti prieš kūrenimo sezoną, o kūrenimo sezono metu – ne rečiau kaip kartą į tris mėnesius. Svarbu tinkamai išvalyti ne tik patį dūmtraukį, bet ir dūmtakius tarp šildymo įrenginio ir dūmtraukio. Būtent sunkiau pasiekiamuose dūmtakiuose susikaupę suodžiai ir būna dažna dūmtraukių gaisro priežastis. Verta atkreipti dėmesį, kad gyventojai išvalytus pelenus supila į pastatuose statomas degias talpas, degius maišus ar tiesiog paskleidžia ant sukietėjusio sniego. Dažnai tokiuose pelenuose būna „pasislėpusių“ žarijų, kurios pajudintos išskiria užsilikusią kaitrą ir pradeginusios degias talpas, ar vėjo paridentos sukietėjusio sniego paviršiumi, patenka į malkines, daržines ir kitus gaisro atžvilgiu pavojingesnius statinius. Taigi sandėliuoti iš kietojo kuro įrenginių išimtus pelenus galima tik nedegiose tarose, ne arčiau kaip 6 m. nuo pastatų, o pilti pelenus atviroje teritorijoje, ne arčiau kaip 15 m. nuo pastatų, įsitikinus, kad jų vėjas neįneš į gaisro atžvilgiu pavojingas patalpas.
Didelį pavojų kilti gaisrui kelia pačių pastatų naudotojų atsainūs savo saugumui įpročiai: šalia krosnių, židinių laikomos malkos, nesandarios pakuros durelės, neįrengtos nedegios grindys šalia pakuros, ar ant besikūrenančių krosnių laikomi drabužiai. Visos degios medžiagos tokios kaip rūbai, malkos, kiti degūs daiktai nuo pakuros turėtų būti laikomi ne arčiau, kaip 1 m., o nuo krosnies – 0,5 m. atstumu.
Pastebima, kad gyventojai peržvelgia gaisrinės saugos reikalavimus tik tada, kai kilęs gaisras sunaikina brangų turtą, palieka žmones be namų, nusineša artimo žmogaus gyvybę. Siekiant apsaugoti savo gyvybę ir turtą, visi gyventojai privalo pasirūpinti, kad jų gyvenamuosiuose būstuose būtų įrengti ir nuolat veikiantys autonominiai dūmų jutikliai. Taip pat, gyvenamosios paskirties pastatuose, didesniuose kaip 150 m2 ir individualiame automobilio garažuose, privaloma turėti po vieną 4 kg talpos gesintuvą. Už šių ir kitų gaisrinės saugos reikalavimų nevykdymą, gyventojams gali būti skirtos administracinio poveikio priemonės.
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos
Širvintų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba
