Ką tik kreipėmės į Lietuvos gyventojus, prašydami jų pasirašyti įstatymo keitimo iniciatyvą dėl dalies sumokėtų būsto paskolos palūkanų kompensavimo per mokesčių grąžinimą. Reikia bent 50 tūkstančių piliečių parašų, kurie įpareigotų Seimą svarstyti įstatymą, numatantį, jog gyventojams būtų kompensuojama tam tikra dalis jų sumokėtų būsto paskolos palūkanų per gyventojų pajamų mokesčio sumažinimą arba grąžinimą.
Būsto palūkanų norma Lietuvoje yra aukščiausia visoje Europos Sąjungoje, pridėjus realiųjų pajamų mažėjimą dėl infliacijos, būsto paskolų mokėtojams atėjo tikrai sudėtingas laikas. Imdami būsto paskolą žmonės skaičiuoja savo galimybes, nusimato biudžetą, planuoja, tačiau karas, energetinė krizė, lėtėjanti ekonomika ir augančios būtiniausių produktų kainos visus planus pavertė niekais. Nesant orakulu, o tokių, pripažinkim, mažuma, buvo neįmanoma numatyti pasaulinių įvykių, kurie vienu metu tokie tolimi ir artimi atėjo į kiekvienus namus. Taip pat ir į tuos, kurie buvo įsigyti su paskola. Ypač į tuos.
Keletą metų iki šių krizių gyvenome vieną geriausių laikotarpių Lietuvoje. Statistika rodo, kad žmonės jautėsi saugiausiai per visą Nepriklausomybės laikotarpį, norėjo įsikurti Lietuvoje, planavo čia savo ateitį, natūralu, jog rinkosi namus manydami, jog gyvenimas tekės tokia pat saugia ir numatoma vaga, kad ir ką sakytume apie planavimą, retai kuri jauna šeima savo gyvenimo planą dėlioja pagal logiką „o jei bus karas?“. Tad karui atėjus pas kaimynus ir jo pasekmėms pasiekus mus mažai buvo tam pasirengusių.
Rinkti piliečių parašus tokiai, rodos, logiškai ir gyventojams aiškiai palankiai pataisai registruoti atrodo gana sudėtingas būdas. Sakytume, būtų daug kartų paprasčiau Seimo nariams, tai yra mums, patiems registruoti tokį pasiūlymą, gauti pritarimą ir padėti paskolas turinčioms šeimoms atgauti dalį lėšų. Būtų daug paprasčiau, blogoji naujiena ta, kad šios kadencijos metu opozicijai niekas nevyksta paprastai. Nesvarbu, koks reikalingas, logiškas, naudingas, visuomenės laukiamas pasiūlymas pateikiamas – valdantieji padaro viską ir dar šiek tiek, kad jis nugultų giliai stalčiuose, taip ir nesulaukęs diskusijos komitete ar, juo labiau, Seimo salėje.
Ignoruoti opoziciją, o kartu ir jos atstovaujamus rinkėjus, yra valdančiųjų filosofija, kuri, kadencijai persiritus į antrąją pusę, yra įvaldyta taip nepriekaištingai, kad ruošdami pasiūlymus įstatymams esam pasiryžę visą turinį perduoti kam nors iš daugumos atstovų, kad tik reikalingos pataisos turėtų bent menką šansą įsigalioti.
Šiuo atveju pasirinkome kitą kelią – kviesti pačius piliečius pareikšti savo valią, parodyti iniciatyvą. Čia yra šios prastos situacijos geroji naujiena. Pilietinės galios indeksas Lietuvoje mažėja, tai reiškia, kad menksta visuomenės pasitikėjimas savo jėgomis, galimybe daryti įtaką. Siaučiant pandemijai, jaučiant karo grėsmę, matant pasaulinę energetikos ir ekonomikos situaciją gyventojus gali apimti nerimo pandemija, bejėgystė. Kaip tik todėl laikas imtis aktyvaus veikimo, susitelkti, išreikšti savo valią, įrodyti, jog vidaus problemos ir iššūkiai yra toks pats prioritetas, kurį būtina spręsti.
Būsto paskolas paprastai ima jauni žmonės, poros, šeimos, dar tik kuriantys savo gyvenimą. Natūralu, jog visas turėtas santaupas jie skiria pradiniam įnašui įsigydami norimą būstą, tad palūkanų kilimo lemtas būsto paskolos įmokų šuolis, papildomi keli šimtai, o greičiau keli tūkstančiai eurų per metus, yra didžiulė našta šeimos biudžetui. Valstybė galėtų ir turėtų padėti šeimoms ją nešti. Svarbu čia ne tik finansinė pagalba, bet ir vertybinė nuostata rodanti, jog jauni žmonės, priėmę sprendimą kurtis, dirbti ir auginti vaikus Lietuvoje yra vertinami ir palaikomi.
Atremiant skeptikų argumentus, jog lengvata naudosis turtingiausieji galime pasakyti, jog nemaža dalis nekilnojamojo turto Lietuvoje įsigyjama be jokių paskolų, taigi ir be palūkanų. Kalbame apie tuos žmones, kurie sąžiningai dirba, taupo, moka mokesčius ir atsakingai deklaruoja turimas pajamas. Neteisinga a priori visus laikyti sukčiais ir remiantis tokia nuostata priiminėti sprendimus.
Tokiam pasiūlymui įgyvendinti reiktų papildomai skirti apie 100 milijonų eurų. Kad ši pataisa būtų svarstoma reikia surinkti 50 tūkstančių gyventojų parašų. Žinoma, pataisai įsigaliojus ja pasinaudotų gerokai didesnis skaičius, pasiėmusių būsto paskolą Lietuvoje iš tiesų daug, tai tik įrodo pilietiškumo kuriamą papildomą vertę.
Geriausias tokios iniciatyvos finansavimo šaltinis – numatomas bankų solidarumo mokestis. Skaičiuojama, jog per trejus metus bankai galėtų sumokėti į biudžetą apie 400 milijonų eurų. Sakytume tobuliausias solidarumo pavyzdys yra grąžinti žmonėms bent dalį jų permokėtos sumos, jei jau nenorima imtis palūkanų lubų svarstymo ar įteisinti galimybę fiksuoti palūkanas visam paskolos laikotarpiui.
Siūloma pataisa reikštų, jog deklaruojant pajamas už praėjusius, 2023 metus būtų galima iš apmokestinamų pajamų dydžio atimti sumokėtų būsto palūkanų sumą, tad mokesčiai sumažėtų, o jei jie jau buvo išskaičiuoti – permoka būtų grąžinama. Konkrečiai šeimai, priklausomai nuo mokamų paskolos įmokų ir palūkanų dydžio, tai reikštų bent kelių šimtų eurų grąžinimą. Kol kas prognozuojama jog 2023 metų pabaigoje ir ateinančiais metais bankų palūkanų normos nustos augti, tad ir kompensacijos mechanizmas taps nebeaktualiu.
Tai štai, situacijai su palūkanomis ir pilietinės galios indeksu šalyje prastėjant siūlome realią galimybę įpareigoti valdančiuosius ieškoti sprendimo, išnaudoti savo, kaip visuomenės, turimus įrankius, ir gauti iš to ne tik moralinį pasitenkinimą, tačiau ir finansinę naudą. Kuriame precedentą, kviečiame pasirašyti peticiją.
