Šiemet naujieji brenda viena koja per balas, kita – per gruodą… Lygiai taip, koks ir gyvenimas. Malonius įvykius keičia skaudūs ir vėl iš eilės…
Bet mes nesustokim, keliaukim, juk dažnai už posūkio laukia gražūs dalykai…
Kokie metai buvo man ir „Krašto žinioms“?
Man – jubiliejiniai. Nuo pirmų dienų svarsčiau, ar kelti šventę ir visus metus džiaugiausi, kad ryžausi. Pasikeitė ir darbinė situacija. Žinoma, čia kaip gimus kūdikiui šeimoje, vyresniesiems lieka mažiau dėmesio. Tad „Krašto žinios“ šiuo metu kažkiek jaučiasi nuskriaustos – dėmesio joms išties mažiau.
Bet noriu visiems priminti pirminę „Krašto žinių“ paskirtį. Visada sakiau, kad bet koks žiniasklaidos leidinys turi tarnauti žmogui. Ir tik nuo mūsų priklauso, kaip jis atrodys. Tad leidinį apleidau ne vien aš, bet ir kiekvienas mūsų…
Noriu padėkoti tiems, kurie linkėjo mirties „Krašto žinioms“. Patikėkite, jūsų linkėjimai privertė susimąstyti ir susikaupus apgalvoti situaciją, išgirsti tuos, kurie galvoja kitaip ir kalbina leidinį išsaugoti. Tad dėkoju už tai, kad privertėte įvertinti savo veiksmus ir neleisti, kad mažas demokratijos židinukas užgestų. „Krašto žinios“ tęs veiklą. Gal bus kitokios, bet gyvens suteikdamos galimybę pasisakyti visiems, kas galvoja kitaip.
Metų pabaiga nieko man nežadėjo. Laidotuvės išmušė iš vėžių, nuotaika niūri, verčianti apmąstyti būties slėpinius. Ir tada įvyksta stebuklas. Mano pradėtą judinti Luko keltuvo temą tęsia Virginijus Sarpauskas. Atvažiuoja, pasitariam ir… Jau vakare žinome tai, ko nežino kiti. Spirgam iš džiaugsmo – Lukui keltuvas yra! Apie tai – atskiras reportažas. Šią minutę, kai rašau Jums, keltuvas jau Luko namuose. O mano akyse bejėgio žmogučio šypsena ir jo mamos džiaugsmo ašaros… Tai atperka visas negandas ir teikia vilties.
Štai tokios pergalės skatina nesustoti ir judėti. Aš suprantu, kad eglute gali džiaugtis visi ir ji išties graži. Bet keltuvas palengvins Luko mamos vargus kiekvieną dieną. Tai neįkainojama!
Jei ir jūs turite problemų – atsiverkite. Juk čia kaip medicinoje – tik diagnozavus ligą ją galima sėkmingai gydyti. Tad tik įvardiję problemą galėsime bandyti ją spręsti. Būkime kartu ir ištieskime vieni kitiems ranką. Juk padėti labai gera.
Nelinkiu naujais metais įprastų dalykų. Jie tikrai bus. Bet linkiu kiekvienam , kad rastume jėgų spręsti kylančius sunkumus, kad pakaktų ryžto ir palaikymo. Kaip mano naujas vadovas Povilas sakė – jei klaidą pavyko ištaisyti, tai ji jau ne klaida. Taip ir su gyvenimo sunkumais…
Visus nuoširdžiai apkabinu ir kviečiu kartu džiaugtis mažomis pergalėmis.
Ačiū buvusiems kartu. Ačiū skaičiusiems ir minčių pametėjusiems. Ačiū, kad dalinotės džiaugsmais ir rūpesčiais. Ačiū sakiusiems „tik jūs niekam nesakykit, kad čia aš pasakojau”. Nuoširdus ačiū kritikavusiems. Be visų jūsų „Krašto žinios” būtų kitokios.
Lai paslaptingas drakonas suteikia jėgos ten, kur jos reikia, bei prideda išminties tada, kai be jos neįmanoma.
Stipriai apkabinu visus – gerų Naujųjų metų!
Ir toliau su Jumis ir dėl Jūsų
Neringa ir Krašto žinios
P.S. o parašiusi šį laišką gaunu balso žinutę. Paleidžiu, joje skamba daina, atliekama mielos Vidos Ališauskienės. Ir kaip gali būti blogi metai po tokių nuoširdžių sveikinimų? Jie bus nuostabūs!
Šaunu, ir toliau gausime naujienas, atspindinčias realų gyvenimą, apie tirus įvykius ir nuomones apie juos galėsime reikšti Jūsų spaudos puslapiuose.
Sėkmės Jums Neringa.
Neringute, Jūs nuostabi! Ačiū už dar vieną staigmeną! Didžiausias bučkis!
Neringa, nesupykit. Linkiu būt kaip tam drakonui. Nukirtus vieną galvą – devynios atauga. Esate mums reikalinga
Giliai širdyje tikėjau , kad Neringa nepaliks savo kūdikio KŽ
Stebuklingų metų ir Tau , Neringa !