Adelė Zaveckaitė: aš piešiu jausmus, ne tik tai kas yra išorėje

/ NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /

/ Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo /

  Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijoje atidaryta įspūdingų piešinių paroda. Jos autorė – šios gimnazijos moksleivė Adelė Zaveckaitė. Adelei dar tik 16 metų, bet jos darbų tiek daug, kad nežinia, ar pavyktų juos per dieną apžiūrėti.

   Nieko nėra gražiau už kuriantį žmogų, o žinant, kokia jauna yra autorė, žavesys dar labiau didėja.

  Iš parodos atidarymo: Adelė Zaveckaitė 16 m. Piešia nuo mažų dienų. Įkvėpimas ateina per žmones, aplinkos vaizdus, muziką. Kūryboje dominuoja ryškios spalvos, veidai, stiprios emocijos. 2023 m. laimėjo 1-ą vietą Širvintų rajoninėje dailės olimpiadoje. Visa kūryba – FB Adelė Art

   Šiandien Krašto žinios kalbina jauną ir be galo talentingą merginą Adelę Zaveckaitę:

-Kokia paroda surengta gimnazijoje?

-Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijoje surengta mano pastarųjų dviejų metų dalies darbų paroda.

-Ar tiesa, kad tai pirmoji Tavo darbų paroda?

-Taip, ši paroda yra pirmoji. Ją surengti buvo planuojama jau kuris laikas.

-Kada pradėjai piešti?

-Piešiu nuo ankstyvos vaikystės, piešimas yra didelė mano gyvenimo dalis. Savo stilių atradau prieš maždaug trejus metus ir jį vis tobulinu.

-Piešti kažkas paskatino ar tai atėjo iš vidaus?

-Skatinti net nereikėjo. Piešimas atsirado natūraliai, visada patiko tą daryti. O parodą surengti paskatino aplinkiniai žmonės ir piešinių kiekis, noras dalintis tuo ką kuriu.

-Labai savitas ir netikėtas Tavo darbų stilius. Ar kažkur to mokaisi?

-Ne, niekur nesimokiau iki praeitų metų. Nuo pernai rugsėjo lankau Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos laisvojo ir akademinio piešimo kursą, tam kad galėčiau labiau tobulinti piešimo įgūdžius ir savo darbus.

-Ką mėgsti piešti labiausiai?

-Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad dažniausiai piešiu moteris, bet aš piešiu jausmus, ne tik tai kas yra išorėje. Išorę mes matome kiekvieną dieną, veidus, tūkstančius veidų, bet ar matome kas po jais.. Piešiu aistrą, skausmą, sutrikimą, vidines liepsnas. Nematomos išorėje savybės virsta ryškiomis spalvomis ant veidų – įrėžtos, atspaustos, įtrintos, o gal kruopščiai išpieštos per ilgą ilgą laiką, kad paslėptų vidinius jausmus. Aš piešiu jausmą, nes nuo vaizdų mes jau pavargę. Ir jei mano piešiniai gali kažką bent truputį giliau paliesti, nesustosiu daryti tai ką darau.

-Ar planuoji savo ateitį susieti su daile?

-Mano visas gyvenimas yra susietas su daile. Tikiu, kad tai išliks ir ateityje. Noriu kurti kuo daugiau.

-Kokie dailininkai, dailės šakos tau artimiausios?

-Man patinka viduramžių menas, taip pat japonų kultūra. Mane įkvepia ne tik dailininkai, bet ir rašytojai, pavyzdžiui Osamu Dazai knygos. Taip pat mane įkvepia muzika, gal net labiau negu dailė.

-Ar dailė – vienintelis Tavo saviraiškos būdas?

-Piešimas yra tik vienas iš mano saviraiškos būdų. Mėgstu iš modelino/molio lipdyti skulptūrėles. Kuriu sau papuošalus. Rašau eilėraščius ir tekstus. Labai patinka rašyti haiku. Štai keli iš jų:

‘nukąstas liežuvis

niekam nereikalingas

taip arti dantų’

‘pikta musė

pavydi vorui

liūdnam ponui’

‘ašaros kapsi

sūri sriuba

šaukšto neliečiu’

‘sudegink suknelę

mėlyna tau netinka

aistra dera’

   Dėkojame Adelei už skirtą laiką ir atsakytus klausimus. Kviečiame pavartyti jos darbų nuotraukas. O jei būsite Musninkuose – užsukite į gimnaziją ir pasigrožėkite jaunos ir talentingos merginos darbais. O Adelei linkime, kad juo dažniau ją aplankytų Mūza.