2024 metais Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje kilo 56 gaisrai. Tai yra 27 gaisrais mažiau nei 2023 metais. Gelbėjimo darbų skaičius padidėjo nuo 77 iki 88.
Daugiausiai gaisrų kilo atviroje teritorijoje, pagalbinio ūkio ir gyvenamuosiuose pastatuose. Gaisrų skaičius skirtingais mėnesiais buvo skirtingas. Pirmą kartą istorijoje visą mėnesį nekilo nei vieno gaisro ir tai buvo vasaris. Tik vienas gaisras kilo liepos mėnesį. Daugiausia gaisrų buvo kovo ir rugsėjo mėnesiais – po 10, sausį 7, balandį ir birželį po 6.
Nors daugiausiai gaisrų kilo nuo pašalinio ugnies šaltinio tačiau pavojingiausi ir skaudžiausi gaisrai kilo dėl neatsargaus rūkymo ir dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimo. Šių gaisrų metu žuvo 3 žmonės, 1 buvo stipriai traumuotas.
Širvintų rajone atliktų gelbėjimo darbų skaičius išlieka aukštas ir kelis metus iš eilės didėja. Ugniagesiai gelbėtojai 9 kartus vyko gelbėti į automobilių avarijas patekusių žmonių, 28 kartus suteikė pagalbą specialiosioms tarnyboms, 44 kartus vyko į pagalbą buityje. 2024 metais ugniagesiai gelbėtojai 5 kartus budėjo sprogmenų nukenksminimo metu, bei po vieną kartą darbus vykdė cheminėje avarijoje ir vandenyje.
Ugniagesių atstovai primena, kad pagal gaisrinės saugos reikalavimus dūmtraukius privaloma valyti prieš kūrenimo sezoną, o kūrenimo sezono metu – ne rečiau kaip kartą į tris mėnesius. Svarbu tinkamai išvalyti ne tik patį dūmtraukį, bet ir dūmtakius tarp šildymo įrenginio ir dūmtraukio.
Būtent sunkiau pasiekiamuose dūmtakiuose susikaupę suodžiai ir būna dažna dūmtraukių gaisro priežastis. Verta atkreipti dėmesį, kad gyventojai išvalytus pelenus supila į pastatuose statomas degias talpas, degius maišus ar tiesiog paskleidžia ant sukietėjusio sniego. Dažnai tokiuose pelenuose būna „pasislėpusių“ žarijų, kurios pajudintos išskiria užsilikusią kaitrą ir pradeginusios degias talpas, ar vėjo paridentos sukietėjusio sniego paviršiumi, patenka į malkines, daržines ir kitus gaisro atžvilgiu pavojingesnius statinius. Taigi sandėliuoti iš kietojo kuro įrenginių išimtus pelenus galima tik nedegiose tarose, ne arčiau kaip 6 m. nuo pastatų, o pilti pelenus atviroje teritorijoje, ne arčiau kaip 15 m. nuo pastatų, įsitikinus, kad jų vėjas neįneš į gaisro atžvilgiu pavojingas patalpas.
Didelį pavojų kilti gaisrui kelia pačių pastatų naudotojų atsainūs savo saugumui įpročiai: šalia krosnių, židinių laikomos malkos, nesandarios pakuros durelės, neįrengtos nedegios grindys šalia pakuros, ar ant besikūrenančių krosnių laikomi drabužiai. Visos degios medžiagos tokios kaip rūbai, malkos, kiti degūs daiktai nuo pakuros turėtų būti laikomi ne arčiau, kaip 1 m., o nuo krosnies – 0,5 m. atstumu.
Pastebima, kad gyventojai peržvelgia gaisrinės saugos reikalavimus tik tada, kai kilęs gaisras sunaikina brangų turtą, palieka žmones be namų, nusineša artimo žmogaus gyvybę. Siekiant apsaugoti savo gyvybę ir turtą, visi gyventojai privalo pasirūpinti, kad jų gyvenamuosiuose būstuose būtų įrengti ir nuolat veikiantys autonominiai dūmų jutikliai. Taip pat, gyvenamosios paskirties pastatuose, didesniuose kaip 150 m2 ir individualiame automobilio garažuose, privaloma turėti po vieną 4 kg talpos gesintuvą. Už šių ir kitų gaisrinės saugos reikalavimų nevykdymą, gyventojams gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės.
Rašydami komentarą prisiimate visą atsakomybę dėl galimų pasekmių. Komentuokite atsakingai!