Šauni širvintiškių iniciatyva

/NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /

Neklausk, ką tau duos gyvenimas,
pagalvok ką tu jam gali duoti. (V. Frankl)

   Pasaulis kaip išmano vaduojasi iš didžiausios šio šimtmečio nelaimės – koronaviruso pandemijos. Masiškos žmonių mirtys kelia didžiulį nerimą viso pasaulio vastybių vadovams ir kiekvienam piliečiui.

    Visas pasaulis pripažįsta, kad trūksta elementarių apsisaugojimo priemonių, trūksta medicininės įrangos. Visi medikai sutartinai kartoja, kad tik išvengus kontakto yra galimybė neužsikrėsti ir neplatinti viruso. Tik ką daryti, kai reikia eiti į darbą? Arba, jei esi ten, kur žmonių ne vienas ir ne du?

     Ekstrinėje situacijoje labai svarbu ne tik reikalauti sau teisių ar išlygų, bet ir pačiam prisidėti. O kiekvienas prisideda, kaip gali. Utenos siuvyklos kolektyvas savaitgalį nemokamai siuvo medikams kaukes. Kažkurio universiteto studentai pjovė medikams plastikines kaukes. Laisvės tv renka paramą medikams, keli telefonų operatoriai medikams dovanojo nemokamą ryšį, verslininkai parūpino maisto. Kiekvienas daro tai, ką geriausiai moka ir geba.

     O Lietuva, baigdama pirmąją karantino savaitę, jau skaičiuoja 143 sergančius šia liga.

    Trys širvintiškės Ieva Paukštė, Oksana Graužinienė ir Alytė Skeberienė savaitgalį taip pat dirbo – siuvo kaukes Socialinių paslaugų centro pacientams.

  Apie tai paprašėme papasakoti šios idėjos sumanytoją Ievą:

    Pradėjus virusui plisti pamaniau, kad būtų gerai turėti kaukių prie visų kitų priemonių (svarbiausia, kad virusas nepakliūtų į plaučius, o taip pat jos saugo ir nuo veido lietimo), taigi bandžiau nusipirkti, bet jau buvo išpirktos. Tada nutariau pasisiūti. Nesu profesionali siuvėja, bet sau ir vaikam nesudėtingus rūbus ar kažką kitą pasisiūnu. Taigi paieškojus lekalų, kelis radau internete ir išmėginau.

    Tuo metu mano vyrui dirbant vienas pardavėjas pasiūlė įsigyti kaukių, kurios vieneto kaina buvo 5 Eur. Jis atsisakė sakydamas, kad jam žmona pasiuvo gražią kaukę. Tada pardavėjas davė jam pasiūlumą, kad aš galiu pasiūti 2000 vnt. ir jis nupirks kaukes iš manęs. Taigi, grįžo vyras su tuo pasiūlymu namo ir…. galvoju, pasiūlymas neblogas, bet 2000 vienetų 😲😬 reikėtų kelias siuvėjas jungt į darbą 😀 ir tokiu metu iš tokių dalykų nenorėčiau uždirbt.

    Paskui mąsčiau apie pavojų daktarams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sumąsčiau, kad už pinigus nesiūsiu, bet galėčiau pasiūlyt kitom siuvėjom ir mėgėjom (kaip aš) prisidėt ir pasiūti ligoninei ar globos skyriui. Nes tuo metu buvo skelbiama, kad apsisaugojimo priemonių valstybė neskyrė Širvintų ligoninei. Mąsčiau, jei ir nupirks savivaldybė, tai vienkartinės gali greit baigtis, o šias galima skalbti ir naudoti vėl.

  Sėdau prie stalo ir ėmiau kurti patogų lekalą, nes kiti bandyti iki tol nelabai patiko. Buvo nepatogūs ar ne visiems tiko. Tada sukūrus lekalą, juo pasidalinau su kitomis siuvėjomis, kurios norėjo siūti didžiosioms kitų miestų ligoninėms. Joms jis patiko ir didžioji dalis ėmė siūti pagal jį.

  Paskelbus facebook’e apie idėją, prie manęs iškart prisijungė Oksana ir Alina. Taip pat žadėjo prisidėti ir dar 2 merginos, bet kol kas jos tyli. Galbūt dar siūna, o gal ir persigalvojo.
Oksana jau buvo pradėjus siūti draugam, todėl ji siuvo savo modelį. O Alinai daviau iškarpą ir medžiagos.

  Medžiagų turėjau (kaupiu) pagrinde perimtos iš močiučių. Paskui dar mama kažkiek atvežė.

   Oksana pasiuvo labai greitai ir daug, turbūt, net nemiegojo 🙂, o Alinai sekėsi sunkiau, nes mašina sena ir kaprizinga, todėl užbaigė rankomis.   Perdavė man, o aš visas tada sumečiau skalbt, džiovint, o po to lyginau.

    Kaukės jau atiduotos į globos skyrių. Kadangi mano mama ten dirba, todėl su jais susisiekiau pirmaisiais.

    Iki rezultato trūksta dar 49. Todėl Alina ir Oksana dar žadėjo siūti. Aš kolkas turiu kibti į mokslus, bet jei reiks dar prisidėsiu vėliau.

  ****

    Belieka tik pasidžiaugti, kad rajono moterys rūpinasi ne tik savo šeimomis, bet ir tais, kuriais pasirūpinti galbūt net nėra kam. Nuoširdus ačiū joms už tai.