1981 m. gegužės 29 d. Ši data turbūt įstrigusi daugeliui tuo metu gyvenusių Širvintose, nes kaip tik tą dieną šį miestą nusiaubė galingiausiu laikomas viesulas (tornadas) Lietuvos istorijoje. Vėjo greitis siekė įspūdingus 70 m/s. Didžiulė vėjo galia ne tik nuniokojo dešimtis net ir stipriausių plytinių pastatų, bet ir į maždaug 20 m. aukštį pakėlė autobusą. Jo vairuotojas žuvo vietoje, o dar dvi autobuse buvusios moterys buvo išsviestos iš autobuso lauk, bet per stebuklą liko gyvos. Archyviniai kadrai bando parodyti tikrąją galią ir žalos mastą, tačiau į tokias stichijas nepakliuvę niekada nesupras tikrosios galios.
Keletas liudininkų prisiminimų:
- Ėjom su klase iš turistinio žygio Bajorų miške. Buvo labai tvanku, o danguje ryškėjo nematytas daiktas piltuvo formos. Kilo vėjas. Ėjau dabartine I.Šeiniaus alėją pas mamą į darbą pasiimti rakto nuo buto, vėjas buvo toks, kad vos laikiausi neapgriuvusi. Prie gastronomo, dabartinio ikiuko, suoliukai ir šiukšliadėžės skraidė. Dangus su žeme maišėsi. Upelio 8 namą dar statė, tai blokus viesulas iškilnojo.
Man buvo 6 m, pamenu kaip visos mašinos iš pieno gamyklos važiavo prie mūsų namų į pamiškę slėptis , kaip skraidė cisternos , buvo tikrai baisu. Dar kiek pamenu ir ledukais palijo.- Man, tuo metu, nebuvo nė metų tad nieko neprisimenu, bet iš mamos pasakojimų – mes buvom vos per plauką nuo mirties.
- Mes su draugas žaidėm futbolą tą dieną. Uz Plento gatvės prie miškelio. Stebėjau viską is tolo: kaip prasidėjo ir kaip pasibaigė. Vakare su tėčiu ėjom pažiūrėt: kaip po karo…jo, buvo karšta diena…
- Man tada buvo 6m. Pamenu, kad sėdėjom namie ir žaidėm. Atbėgo mama ir nusivedė mus pas senelį į dirbtuves. Pamenu, kaip sėdėjom ant senelio aukštos lovos ir nesupratom, ko mus čia taip staiga atvedė. Visi pasakoja, kad buvo dydelis triukšmas, bet aš jo negirdėjau. Po kurio laiko išėjom į kiemą ir pamačiau pilną kiemą rąstų. Kaip sakiau, negirdėjau jokio triukšmo, tai man buvo labai keista, iš kur jų čia taip staiga atsirado. Pamenu, kaip Meškutaviciaus namo visas stogas buvo nutrauktas, o jo kaminą besimaudydami upėje radom.
Jeigu traktorių K700 apsuko kartu su cisterna, namų stogai skraidė ore. Dekui likimui, aš laimingai grižau namo su moto. Puikiai atsimenu, nes tais metais buvau pašauktas į CA.- O aš stebėjau pro langus ir laksčiau po kambarius nesuprasdama kas vyksta. Bandžiau išeit į lauką,bet per stiprų vėją negalėjau durų atidaryt. Ir visa laimė kad nepavyko atidaryt, nes būtų nusinešęs viesulas mane. Po visko vaizdelis kaip po karo. Buvo baisu. Nenorėčiau to antrą kart patirt.
- Pamenu ir aš tą siaubingą dieną! Tada senoj muzikos mokykloj buvo mano brolio išleistuvės, mokykla irgi nukentėjo! O to autobuso vairuotojas buvo mūsų klasiokės tėvukas
Pagal Orai ir klimatas Lietuvoje
parengė Neringa Tuškevičienė
